Jei nenoriu į Lietuvą, ar dėl to kalta vien valdžia?

Lijana T.
Beveik kiekviename su emigracija susijusiame rašinyje ir tuo labiau internetiniuose skaitytojų komentaruose nuskamba tokios ar panašios emigraciją pateisinančios frazės: „Lietuvos valdžiai mūsų nebereikia, valdžia mumis nesirūpina, o ten.... esu vertinamas, esu laikomas žmogumi.“ Ir niekas net nepamąsto, kad tas žmogaus vertinimas ar nevertinimas dažnai yra tiesiog kitokios kultūrinės terpės, kitokio mentaliteto pasekmė.
"Nors kiekvieną kartą, kai nusiperku bilietą tėvynėn, širdis suvirpa džiaugsmu, grįžtu iš jos į svetimą šalį kaip į saugų uostą... Tik ar dėl to kalta vien valdžia?" - klausia Vilija. P. Lileikio asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)
Kuri gi Vakarų šalis per pastaruosius šimtą metų išgyveno tokią politinių sistemų kaitą, kaip Lietuva? Kurios tautos jausenoje ir mąstysenoje vienos vertybės taip dramatiškai keitė kitas?
Pati gyvenu emigracijoje ir galiu pasakyti, kad grįžus į tėvynę labiausiai į akis krenta eilinių žmonių piktumas, nemandagumas ir neteisingumas (būtent tai, kuo kaltinama valdžia). Žinau, kad dabar man daugelis pasakys: „Tai ji mus tokius padarė.“ Bet juk kiekvienas suprantame, kad joks sveiko proto žmogus neatleidžiamas nuo asmeninės atsakomybės. 
Juk ne koks nors Seimo narys ar premjeras iš užsieniečio, važiuojančio taksi, už du kilometrus paprašo tiek, kiek kainuoja dešimt kilometrų Berlyne. Juk ne koks ministras ar prezidentė, o eilinis lietuvis turguje neatidžiam pirkėjui įbruka papuvusias uogas ar kokius kitus produktus (ant prekystalio bus, žinoma, tik geri ir gražūs). Tai eilinis lietuvis, vaikui pamiršus parduotuvėje žaislą, pasisavina jį per penkias minutes. Juk tai eilinis lietuvis net kokio banko tarnautojo vietoje į kliento klausimą atsako ironišku klausimu.
Juk tai eilinis lietuvis nuolankiai tyli, kai autobuso vairuotojas neduoda bilietų, o prieš sustabdant kontrolierei dar pasisiūlo pats jį užtarti bei dar nuolankiau išlipant grąžina savo bilietėlį, taip pats savo kasdieniame gyvenime įteisindamas neteisybę.
Ir ne valdžios vyrų man reikia saugotis ir bijot, kad nebūtų atimta rankinė, kad nebūčiau užpulta grįžtanti vakare namo ir pan. Blogybių sąrašas dar gali būti ilgas. Ir žinoma, ne visiems tai atrodo labai blogai.
Tačiau atvykus iš visomis prasmėmis stabilios, puikiai funkcionuojančios kultūringos šalies, kur gyvenu ne tarp lietuvių ir ne tarp kitų tautų imigrantų, Lietuva atrodo liūdnai.
Ir nors kiekvieną kartą, kai nusiperku bilietą tėvynėn, širdis suvirpa džiaugsmu, grįžtu iš jos į svetimą šalį kaip į saugų uostą... Ar dėl to kalta vien valdžia?
***
Ši istorija – socialinės kampanijos „Mama, sugrįžk namo dalis“. Nori pasidalinti savo istorija ar patarimais? Rašyk mums adresu bendraukime@lrytas.lt arba atsiųsk čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.