Sūnaus pastaba mamai po 4 dienų laukimo: „Laikas be tavęs slinko kaip purvinas skuduras“

Sunkiai gyvenome. Į atmintį įstrigo įvykis, kai už paskutinius pinigus nupirkau dešros sumuštiniams, o ji buvo sugedus. Ne sykį svarsčiau išvykti, bet nesiryžau dėl vaikų.

Aštuonmetis sūnus iš sesijos grįžusiai mamai pasakė: „Tas laikas be tavęs taip ilgai slinko, kaip koks purvinas skuduras grindimis vilkosi.“<br>123rf
Aštuonmetis sūnus iš sesijos grįžusiai mamai pasakė: „Tas laikas be tavęs taip ilgai slinko, kaip koks purvinas skuduras grindimis vilkosi.“<br>123rf
Daugiau nuotraukų (1)

Ina

Jul 5, 2012, 11:34 AM, atnaujinta Mar 18, 2018, 10:22 AM

Ir sykį man grįžus namo aštuonmetis sūnus pasakė: „Tas laikas be tavęs taip ilgai slinko, kaip koks purvinas skuduras grindimis vilkosi.“ Nežinau, iš kur jis ištraukė tokį palyginimą. O nebuvau tik 4 dienas. Kaip tada jaučiasi vaikai, kuriuos palieka ištisiems metams?

Sunkiai gyvenome. Į atmintį įstrigo įvykis, kai už paskutinius pinigus nupirkau dešros sumuštiniams, o ji buvo sugedus. Ne sykį svarsčiau išvykti, bet nesiryžau dėl vaikų.

Dabar gyvenu iš minimalios algos, su manimi – 12 metų sūnus, du vaikai jau suaugę, vienas Anglijoje. Nesiryžtu palikti mažiausiojo ir manau, kad kaip nors išgyvensim – nelengvai, be didelių pirkinių, su saldumynais ir ledais tik retkarčiais, bet išgyvensime.

Taip pat globoju mergaitę iš vaikų namų, prižiūriu ją savaitgaliais. Ji labai liūdna, blogos nuotaikos. Mama jos nelankė daugiau nei metus, o ji jos taip laukia.

Kai 6 metų ją paėmė į vaikų namus, ji beveik nemokėjo kalbėti. Dabar jai jau 14, o mama jai vis dar brangiausias žmogus, jos svajonės – tik apie mamą. Mergaitė dar tikisi, kad ir teta kada nors pasirodys. Bet nei viena neatsiranda. Mergaitė nori namų, širdyje vis dar jų ieško.

Kol kas paaiškinau, kad ji turi sulaukti aštuoniolikos, tada galės lankyti savo mamą. Vaikas jai skambina, rašo laiškus, bet neprisikviečia. Taigi, nereikia išvykti į kitą šalį, kad trūktų mamos. O kaip tiems, kurie išvyksta? Manau, geriau mama ir bulvės vakarienei, nei tortas be mamos.

Pabaigoje papasakosiu vieną istoriją iš savo vaikystės. Senais tarybiniais laikais mama turėjo bendradarbę, buvau lankiusis pas ją, gyveno buvusiame kumetyne – toks didžiulis, gal 30 kvadratinių metrų kambarys su krosnimi ir virykle. Jų vaiką paėmė į vaikų namus, o jis nuolat pabėgdavo namo, nors ten dažniausiai valgyt būdavo tik kiaulėm išvirtų bulvių, dar kartais koks lašinių gabaliukas. Ne taip, kaip vaikų namuose. Bet mama yra mama. Ir vaikas bėgdavo pas ją.

Manau, išvykti galima tik su vaiku, arba visai nevykti.

***

Ši istorija – socialinės kampanijos „Mama, sugrįžk namo"dalis. Nori pasidalinti savo istorija ar patarimais? Rašyk mums adresu bendraukime@lrytas.lt arba atsiųsk čia.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: įvykiai Sakartvele – nauja kova tarp Rusijos ir Vakarų?