Vieną rytą prabudau su keistu regėjimu vienoje akyje. Atrodė, tarsi žiūrėčiau per aprasojusį akinių stiklą, tačiau jokio skausmo nejutau. Visa tai nurašiau nuovargiui ir per ilgam sėdėjimui prie kompiuterio ekrano. Nusprendžiau tai palikti kelioms dienoms tikėdamasi, kad visa tai išsispręs savaime ir kad gydytojams rodytis nereikės.
Tačiau situacija negerėjo, regėjimas darėsi vis blogesnis, todėl kreipiausi į šeimos gydytoją, kuri nusiuntė mane į akių kliniką. Deja, iš ten jokios naudos nesulaukiau - tik nustatė, kad man - optinis neuritas ir liepė laukti 12 savaičių, per kurias regėjimas turėtų atsistatyti savaime.
Tačiau po savaitės regėjimas toje akyje dingo visiškai, todėl vėl kreipiausi į gydytojus su dideliu nerimu pilve, nes internete prisiskaičiau, kad optinis neuritas gali būti požymis tokių ligų kaip išsėtinė sklerozė, hepatitas ar Laimo liga. Deja, gydytojai vėl liepė laukti ir žadėjo, kad po 12 savaičių viskas atsistatys.
Buvo šventinis sezonas, todėl grįžusi į Lietuvą nusprendžiau pasidaryti išsamesnius tyrimus ir galbūt atrasti, nuo ko praradau regėjimą viena akimi. Taip pat pradėjo tirpti kūnas, visa kairė pusė buvo tarsi negyva, koja mažai klausė, tačiau vaikščioti galėjau.
Deja, visi kraujo magnetinio rezonanso tyrimai buvo geri, galvoje nieko nerado, todėl atkrito išsėtinės sklerozės baimė, taip pat jokių parazitų, kurių galėjau pasigauti nuo kačių ar šunų, irgi neturėjau.
Kol ieškojau ligos, kita akis pradėjo blogėti, ir beveik nebemačiau ja. Buvo atliktas magnetinis rezonansas, ir pagaliau pastebėta, kad ant optinio nervo yra cista, kurios daktarai Lietuvoje negalėjo paaiškinti, o ir operuoti atsisakė, sakydami, kad gali padaryti daugiau žalos nei naudos... Taip ir likau it musę kandusi nežinodama nieko, tik nujausdama, kad tikrai kažkas negero vyksta ir kad lengvai tai nesibaigs.
Grįžusi namo į Jungtinę Karalystę kreipiausi į šeimos gydytoją, kuri pagaliau nukreipė mane į geriausią neurologinių sutrikimų centrą Londone, kur iškart buvau paguldyta į lovą. Man buvo diagnozuota labai reta ir Lietuvoje nežinoma liga. Ja serga tik vienas žmogus iš milijono, todėl nenuostabu, kad man niekas negalėjo padėti.
Lietuviškai ši liga vadinasi optinis nuromielitas arba Deviko liga (Neuromyelitis optica (NMO) arba Devic’s disease), simptomai yra panašūs į išsėtinės sklerozės, tačiau tai nėra tas pats. Pasekmės yra daug žiauresnes. Taip pat jei žmogus gydomas vaistais, skirtais gydyti išsėtinę skleroze, jam gali dar pablogėti.
Dabar po visokiausių tyrimų ir mėnesių, praleistų ligoninėje jaučiuosi gerai, deja, nematau viena akim, o kitos regėjimas suprastėjęs, tačiau džiaugiuosi tuo, ką turiu. Nors vaistai šiai ligai nėra išrasti, ir tenka kas pusę metų leistis chemoterapinius vaistus, kurie skirti kraujo vėžiui ir visiškai sunaikina imuninę sistemą, jie man padeda ir aš tuo džiaugiuosi.
Džiaugiuosi ir tuo, kad galiu jums parašyti ir tikiuosi, kad žmonės daugiau sužinos apie šią ligą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
