Jeigu kalbant apie emigraciją, aš emigruosiu. Emigruosiu dėl to, kad reikia pasikultūrint, pažint naują pasaulį ir užsidirbt pinigų kelionėms ir mokslams. Bet numirsiu ir būsiu palaidota savo žemėj. Tą jums garantuoju ir pažadu. O jeigu numirsiu kur nors prie Antarktidos krantų, tai parduokit mano namus, mašinas ir visą mano turtą, bet pargabenkit mane čia, kur aš gimiau, čia, kur aš užaugau, kur mano kalba, kur aš pirmą kartą pamilau, kur mano draugai, šeima, kur mano mokykla, namai ir, svarbiausia, kur mano širdis.
Gal ir bjauri ir korumpuota mūsų valdžia, vis dėlto valdžia keičiasi, žmonės miršta, o šalis lieka. Lieka amžiams. Amžiams glaudžia mūsų protėvius kapuose, amžiais glaus ir mūsų vaikus, ir anūkus. Tai kaip galima jos nemylėt?
Kaip galima keikti šalį, kurioje tave pagamino? – kaip pasakytų Egidijus Sipavičius. O tęsiant mano mintis toliau, tai iškelkit sau klausimą – kokia kalba jūs mąstote ir kalbate. Lietuvių? Taip, lietuvių. Juk ji pati gražiausia, unikaliausia, viena iš seniausių ir viena iš sunkiausių kalbų pasaulyje.
Kiek suskaičiavot priežasčių mylėti Lietuvą? Trūksta? Galiu pridėti dar, nors ir visą milijoną. Man vien ką reiškia tokie tautos didvyriai kaip Čiurlionis, Maironis ar Basanavičius.
Dar vienas mūsų pliusas, kad turim didingą istoriją. Ką latviai? Apie kokią Latvijos istoriją šnekam? Livonijos ordinas buvo, kai apie mus jau visas pasaulis žinojo. Buvom didžiausia Europos valstybė, kurios aukštus valdovus užmigdė kapai, bet ji tegyvuoja dar vis, nors ir kukliau atrodanti. (Atleisk, Maironi, kad pasiskolinau ir perkūriau tavo žodžius, bet tinkamesnio čia nieko nesugalvojau).
Draugui iš Nyderlandų pasakojau apie mūsų meilę ir nemeilę Lietuvai. Jis irgi man pasakojo apie tai. Jie nemyli savo šalies. Taip, kaip ir dauguma jūsų. Ir jie taip pat verkia, kad mažai uždirba ir kad mokesčiai nežmoniški.
Vadinasi, visur yra tokių, visur yra nepatenkintų, nelaimingų.
Pasakius savo draugui olandui, kad einu lakuotis nagų, nesitikėjau sulaukti klausimo, ar mano nagai bus geltoni, žali ir raudoni? Ne. Nagai nebus tokie, bet mano širdis jau yra trijų spalvų – geltonos, žalios ir raudonos. Ir man dėl to ne gėda. Gal vis dėl to mylėti Tėvynę nesenamadiška?
Šis tekstas – socialinės kampanijos „Lietuvoje gyventi gera“ dalis. Kampanijos tikslas - kartu pasidžiaugti gerais dalykais šalyje, kurioje gimėme ir užaugome. Laukiame jūsų istorijų ir vaizdų apie įvykius, reiškinius, pokyčius, vietas ir žmones adresu bendraukime@lrytas.lt, jas galite įkelti ir čia.
Įdomiausių istorijų autorių kiekvieną savaitę laukia „Bendraukime“ prizai. O kampanijos pabaigoje lrytas.lt kartu su projekto draugu „Švyturiu“ išrinks Didžiojo prizo laimėtoją, kuriam atiteks poilsis 4 asmenims prie jūros. Prizą įsteigė kampanijos draugas „Švyturys“.Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
