Visgi bėgant laikui, savęs pradėjau klausti - kaip jausčiausi pasukęs aplinkos diktuojamu keliu? Nors priimti sprendimą nebuvo lengva, Lietuva siūlė prasmingesnę veiklą nei didelės užsienio kompanijos ir daug daugiau kūrybinės laisvės. Tad pasirinkimas buvo aiškus ir, žvelgiant iš dabartinių pozicijų, teisingas.
Šiandien savo žinias realizuoju dinamiškame Lietuvos banko kolektyve, tęsiu studijas su darbu tiesiogiai susijusioje doktorantūroje, užsienyje įgyta patirtimi dalijuosi su motyvuotais ir reikliais studentais.
Svarbiausia – jaučiu, kad mano indėlis tiek profesinėje, tiek akademinėje srityse čia, Lietuvoje, prasmingesnis nei būtų buvęs kitose šalyje, o užsienyje įgyti ryšiai ne tik niekur nedingo, bet ir dažnu atveju stiprėja. Juk gyvenamoji vieta šiandien mūsų jau neberiboja taip, kaip ribodavo mūsų tėvus. Tereikia prisiminti, kad kelionė iš Vilniaus į tą patį Londoną trunka tik kiek daugiau nei dvi valandas.
Gal nustebinsiu, bet mane džiugina Lietuvoje esantys žmonės. Vis lengviau pastebiu didėjančią masę jaunų, visuomeniškų ir plačiai mąstančių žmonių, kuriems nuoširdžiai rūpi juos supanti aplinka. Be to, man atrodo, kad Lietuvoje įgyvendinti savo idėjas kartais daug paprasčiau, o net ir paprasčiausia veikla sukuriamas pokytis – geriau pastebimas. Tai natūraliai įkvepia tolesnei veiklai.
Kai kas sako, kad viena didžiausių Lietuvos bėdų – skirtingose gyvenimo srityse paplitusi nekompetencija. Pažvelgęs į vis daugiau tarp Lietuvos ir kitų šalių migruojančių lietuvių, pastebiu, kad būtent kompetencijos po truputį daugėja. Pakanka žvilgtelėti, kokios turiningos patirties žmones pritraukia Lietuvos privačios kompanijos. Po truputį plačiai mąstančių ir iniciatyvių žmonių daugėja ir viešajame sektoriuje.
Spėju, kad po kokių 10 metų šių žmonių kritinė masė mums leis būti daug dinamiškesniems ir įvairiose gyvenimo srityse geriau atspindės visų mūsų lūkesčius. Juk kiekvieną šalį pirmiausia sudaro žmonės. Tad daugiau duodami natūraliai daugiau gausime ir iš kitų. Dėl to neabejoju Johno F. Kennedy frazės „Klausk, ne ką valstybė tau gali duoti, bet ką jai duoti gali tu“.
Lietuvoje turime puikių vietos bendruomeninių iniciatyvų pavyzdžių. Mane ypač žavi pasaulyje vis labiau populiarėjanti socialinio verslo idėja. Tai verslas, kuris padengia savo kaštus, tačiau pagrindiniu tikslu laiko ne pelną, bet socialinių problemų sprendimą. Norėtųsi, kad tokių socialinių iniciatyvų daugėtų ir Lietuvoje. Jos puikiai iliustruoja minėtą posakį.
Kai girdžiu žmones, bambančius apie „mažas algas, mažas pensijas, aukštas šildymo kainas, nemandagius tarnautojus“, pirmiausia į galvą šauna mintis – jei tik ne tie 50 metų kitoje sistemoje… Deja, praeities nebepakeisime.
Dėl to šiandien matau dvi alternatyvas: pasiduoti neigiamoms emocijoms ir nieko nedaryti arba stengtis kažką pakeisti kiekvieną iš mūsų supančioje aplinkoje. Stengiuosi vadovautis pastarąją nuostata ir išties džiaugiuosi, kad aplinkui tokių žmonių yra pakankamai daug.
Žinoma, užtenka apsižvalgyti ar pakeliauti po atokesnius Lietuvos regionus, kad pamatytum akį rėžiančias socialines problemas. Kartais tokias, nuo kurių išties bet kuriam iš mūsų būtų sunku atsitiesti. Tokiu atveju tą bambėjimą apie mažas algas ir aukštas kainas visiškai suprantu.
Visgi didelė problema, kad lietuviai linkę savo nepasitenkinimą reikšti pavieniui. Jeigu tik būtų daugiau bendruomeniškumo, galbūt dažniau atsirastų jėgų ir kiltų minčių ką nors keisti. Na, o bambėjimui skirtą energiją nukreipus į veiklą, jo neabejotinai sumažėtų.
Kaip įsivaizduoju save po 10 metų? Kai daugeliui iš mūsų sunku prognozuoti keletą metų į priekį, dešimtmetis atrodo pernelyg toli. Dėl to galiu tik pasvajoti, kad norėčiau ir toliau būti visuomeniškai aktyvių žmonių būryje, kuriems rūpi, kokia Lietuva dabar ir kokia bus ateityje. Ir visiškai nesvarbu, kurioje pasaulio dalyje jie yra.
Nuojauta sako, kad daugiausiai laiko praleisiu Lietuvoje. Tik Lietuva bus kitokia – kompetentingesnė, o žmonės – daug pozityvesni ir labiau pasitikintys vieni kitais.
Parengta pagal interviu.
Šis tekstas – socialinės kampanijos „Lietuvoje gyventi gera“ dalis. Kampanijos tikslas - kartu pasidžiaugti gerais dalykais šalyje, kurioje gimėme ir užaugome. Laukiame jūsų istorijų ir vaizdų apie įvykius, reiškinius, pokyčius, vietas ir žmones adresu bendraukime@lrytas.lt, jas galite įkelti ir čia.
Įdomiausių istorijų autorių kiekvieną savaitę laukia „Bendraukime“ prizai. O kampanijos pabaigoje lrytas.lt kartu su projekto draugu „Švyturiu“ išrinks Didžiojo prizo laimėtoją, kuriam atiteks poilsis 4 asmenims prie jūros. Prizą įsteigė kampanijos draugas „Švyturys“.Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
