2009 metų birželio mėnesį užgeso mūsų mylimo draugo gyvybė, liepos 11 dieną jam būtų suėję 25 metai. Jo šeima buvo draugai, mat tėvai žuvo avarijoje, kai jam buvo 6 metukai. Neturėjo nei brolių, nei seserų, artimų giminaičių. Tik mus, draugus, bei merginą, kuri pakeitė visų mūsų gyvenimus.
Linksmas, nestokojantis humoro, rūpestingas, darbštus – tokį mes vis dar prisimenam.
Gyveno tėvų paliktame name, garaže remontuodavo savo, draugų automobilius. Buvo baikeris, turėjo savo motociklą, kurį pirko už sutaupytus pinigus, nebuvo išlaidus. Baigęs studijas susipažino su mergina, trejais metais jaunesne. Jai atsiradus rečiau matydavomės, bendraudavom trumposiomis žinutėmis. Toji mergina išnaudodavo jį, drausdavo susitikimus su draugais, nors pati flirtuodavo su kitais. Skatino jį greičiau pasipiršt, persikraustė pas jį. Draugas ją mylėjo, kišo pinigus į jos norus.
Kelis kartus bandėme įsikišti, tikrai bandėme išskirt, nes jis keitėsi – tapo niūrus, išsekęs.
Praėjus pusmečiui ji Jį išdavė su kitu. Tai jam buvo didžiulis smūgis. Jis užsidarė savyje. Kalbėjomės, guodėm jį, bandėm reabilituoti. Jis tenorėjo vėl ją pamatyt, o ji apkaltino jį tuo, kas nutiko, ir pasiūlė prasmegt skradžiai žemę...
Dieną prieš nelaimę jis pakvietė mus visus pietų. Tikrai galvojom, kad atsistojo vėl ant kojų. Juokavo, pokštavo, sakė „parduosiu motociklą ir mašinas, nusipirksiu džipą, galėsim kartu pasaulį apvažiuot.“ Nebuvo panašu, kad jis liūdėtų.
Vasaros vakarais visad eidavom pasivaikščiot dviese, pavedžiodavom šunis. Tą vakarą jis man pasakė: „Pasiilgsiu mūsų vakarų“. Tai buvo jo paskutiniai žodžiai. Skaudžiausia, kad nemokėjau kūno kalbos ir to nesupratau. Per visą bendravimą jis buvo man kaip vyresnysis brolis.
Kitos dienos rytą sulaukiau skambučio iš policijos ir žinios, kad mano geriausias draugas žuvo, kai motociklu įsirėžė į betoninę sieną... Atsitiesti sunku, kitų žmonių kaltinimas nepadės. Prireikė psichologo pagalbos, kelis kartus skambinom į „Jaunimo liniją“. Daug metų prireikė, bet ir dabar skausmas paūmėja pravažiavus pro tą įvykio vietą.
Pasidalydama šia istorija tikiuosi padėti kitiems, kad būtų užkirstas kelias dar vienai nelaimei. Nenuleiskite rankų, jei jūsų draugas ar draugė buvo išduotas, bendraukite, guoskite, nes vieną dieną galite jo nebeturėti...
Lrytas.lt remia „Jaunimo linijos“ iniciatyvą „Tyla žudo“ ir kviečia sumažinti tylą: paaukoti, savanoriauti „Jaunimo linijoje“ ar sužinoti daugiau apie pagalbą sau ir artimiesiems svetainėje sumazinktyla.lt.
Lrytas.lt kviečia pasidalyti savo asmeninių išgyvenimų istorija, nuomone ir patarimais sunkumų turintiems žmonėms.
Jei vienaip ar kitaip susidūrėte su savižudybe, pasidalykite savo patirtimi ir patarimais adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
