Tai gali prasidėti nuo perdėto dėmesio („kodėl visą dieną neparašei? aš pasiilgau“), į ką nemažai moterų reaguoja teigiamai, lėtai pereiti į savininkiškumą („pabūnam dviese, kam tau tie draugai /šeima“, kitas etapas „kodėl tu kalbi su <>, negi tau neįdomu tiesiog su manim?“), pamažu ir pereinama prie bausmių už smurtautojui neįtinkantį elgesį.
Jeigu vyriškis per pirmą pasimatymą užvažiuotų ir paaiškintų, kad „taip ir bus, jei nesielgsi kaip noriu aš“, manau kiekviena pabėgtų. Kai po ilgo bendravimo, kai moteris palaipsniui vis labiau yra žeminama priekaištais, įvyksta koks fizinis veiksmas, o po jo seka „na, matai, ką privertei mane padaryti, visai savitvardos netekau“ (o jei dar pridedama manipuliacijos viršūnė “... taip labai tu man rūpi“), moteris jaučiasi bejėgė ir dar pati kalta, nes „išprovokavo“.
Tokioj situacijoje mergina pamačiusi akcijos plakatą „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ ar „neleisk kad su tavim taip elgtųsi“ tikrai nesusimąstys iki tiek, kad kažką keistų, nes nesusitapatins su ta žinia. Tokioje situacijoje auka neigs, kad problema iš viso yra: „jis ne toks, tai buvo tik vienas kartas“ (o smurtavimas visada auga), „tai buvo nesusipratimas“, „aš pati netinkamai pasielgiau, o jis juk toks jautrus“.
Su tuo jautrumu man iškyla iš vaikystės kaimynė, kurią draugas sudaužydavo, ji jį išvydavo, jis grįždavo, nes „pasiilgau tavęs ir vaikų“, ir ciklas prasidėdavo iš naujo. Tokioje situacijoje gali suveikti nebent suvokimas, kad smurtas nėra normalu, kad žmogus, kuris smurtu kažką sprendžia, nemąsto normaliai.
Ir atleiskite už galbūt per siaurą mąstymą, bet su tokiu žmogumi neįmanoma nieko nuveikti (t.y. tikėtis normalių santykių, auginti vaikus ir t.t.) Man atrodo, svarbu ugdyti suvokimą, kad smurtas nėra sprendimas. Deja, dažnai susiduriu su požiūriu, kad agresija šeimoje yra toks dėmesio nevertas dalykas kaip „aj, pasikarščiavo“, o tuo pačiu ir pateisinamas bent jau iš dalies.“
Dėl visų išvardintų priežasčių labai svarbu nuo jaunystės (gal net paauglystės) kalbėti su abiejų lyčių žmonėmis apie lygiavertį bendravimą, pagarba paremtus santykius. O mergaites labai svarbu mokyti bendravime atpažinti galimo smurto ženklus / požymius, ir, atpažinus, turėti kritinio mąstymo ir jėgų nepradėti kurti santykių su potencialiu smurtautoju.
Informaciją dėl vaidybinio/edukacinio trumpametražio filmo peržiūros arba seminaro su filmu „Smurtas prieš moteris: ženklai ir kontrolė“ užsakymo galite sužinoti asociacijos Kauno moterų draugija svetainėje www.akmd.lt arba telefonu 8-37-262773
Šis tekstas – socialinės kampanijos „Smurtas šeimoje: tik netylėk!“ dalis. Kviečiame savo išgyvenimais bei nuomone pasidalinti visus, kurie susidūrė su smurto šeimoje problema. Galbūt užrašyta jūsų istorija padės kitomis akimis pažvelgti į savo situaciją, ieškoti pagalbos ir ją rasti? Galbūt tai, kaip pasipriešinote smurtui, padrąsins kitus jį patiriančius žmones? O gal jūsų istorijoje save atpažins smurtautojas ir ryšis nutraukti tokį savo elgesį?
Netylėkite! Išdrįskite prabilti apie smurtą šeimoje! Jūsų istorijų iki vasario pabaigos laukiame el. paštu bendraukime@lrytas.lt. arba įkeliant čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
