Pamenu, mano močiutė sako: „Ligitulinka, kodėl tavo nosytė mėlyna?“ Aš bijojau jai pasakyti, kad mokytoja taip suspaudė, kad į vakarą ta mano nosytė mėlyna pasidarė.
Po to mokytoja kažką mokė, aš, matyt, gal kur nors ir žiopsojau, tai ji kaip trenkė su mokytojos lazdele, kad ji sulūžo. Ir vėl aš kalta likau, tėtis naują lazdelę turėjo atnešti.
O paskutinis prisiminimas, kai mokytoja į vietos laikraštį „Gimtoji žemė“ parašė straipsnį, kuriame pateikė dviejų mergaičių palyginimus. Viena – labai pavyzdinga (tai jau a.a. Neringa Navickaitė), o kita – kaip ir iš geros šeimos, tačiau puskvailę ir negabią, kurią reikia atiduoti į pagalbinę mokyklą. Tai buvau aš.
Kaip skaudėjo man, nes vaikai pravardžiuodavo internačioke. Mama su ašaromis ėjo pas mokyklos direktorę, tai ji manęs pasigailėjo ir, vargais negalais pabaigusi trečiąją klasę, buvau pervesta į ketvirtąją, kur buvo daug mokytojų.
Pamaniau, kad negali visi manęs nekęsti, ir tai pasitvirtino. Viskas apsivertė. Turėjau labai gerus matematikos, informatikos, fizikos, muzikos, piešimo mokytojus. O su klasės auklėtoja mes ir dabar bendraujame.
Po 12 klasės įstojau į Vilniaus buitininkų mokyklą mokytis kirpėjos specialybės. Pabaigiau ir sugrįžau į Ukmergę pas mamą į vyrų kirpyklą. Ištekėjau už kaimietuko, jis irgi buvo ne proto bokštas.
1997 metų metų rudenį išvykome į Londoną, į savo svajonių miestą. Teko visko paragauti, pradžia buvo tokia greito maisto kavinukė ir darbas nuo 12 val. nakties iki 11 val. ryto. O vyras dirbo po 15 val. per parą. Mes labai daug svajojom apie Lietuvą, gerą gyvenimą ir po dvejų metų darbo mūsų pirmasis pirkinys buvo dviejų kambarių butas Klaipėdoje. Svajojom daug, o svajonės pildėsi!
2002 metais mes patys pirmieji tarp lietuvių Londone atidarėme grožio saloną, kuri pavadinome mano vardu,o po 4 metų – dar vieną „Ligita“.
Šiandien galiu garsiai šaukti ir džiaugtis - aš esu laiminga! Gyvenu tarp Londono ir Lietuvos. Turim nuosavus namus Londone, Canary Wharf rajone ir savo žaliaskarėje Ukmergėje. Turiu nuostabų vyrą, gražuolę dukrytę. Ir už viską esu dėkinga Dievui.
Visiems draugams sakau: svajokite, nes svajonės pildosi! Mylėkite ir jus mylės! Niekam tik nepavydėkite, negailėkite ir jums bus atlyginta!
Gal ir jums Lietuvoje nesisekė mokytis, nesiklostė karjera, o emigravę sukūrėte savo verslą, padarėte pavydėtiną karjerą? Pasidalykite savo istorija - siųskite bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.