Dar aktualesnė tema yra apie emigrantus. Na, Lietuva tikrai nėra tarp „ekonomiškai geriausių gyventi“ šalių. Bet čia yra labai daug „bet“.
Visų pirma, tai yra labai jauna šalis, ir per tuos porą dešimtmečių ekonomika labai išaugo, tuo tarpu palyginkite keletą daug stipresnių, senesnių šalių, kad ir Italiją ar Graikiją - ten padėtis tik blogėja.
Visų antra, patys emigrantai blogina situaciją Lietuvoje, bet apie tai nenoriu rašyti. Tačiau patys galėtumėte pagalvoti prieš pradėdami krauti ant Lietuvos, kaip ten blogai.
Visų trečia, ar tikrai jau Lietuvoje taip blogai? Yra žmonių kategorija, kuriai tikrai nelengva. Tai vyresnio amžiaus, dažnai ir išsilavinę piliečiai. Jiems tikrai nelengva buvo, bet jie iškovojo mums laisvę! Atėjo kompiuteriai, anglų kalba, didesni reikalavimai darbe, daug kas tame sūkuryje ir pasimetė. Ir tikrai jiems sunku paskui grįžti, ypač jei dar keletas metų „nukrito“ dėl vaikų auginimo.
Vis tiek daugelis kabinasi kiek gali - gal darbas nepatinka, gal mažiau apmokamas, ne pagal specialybę. Bet nedrįskite sakyti kad visiškai nėra ką dirbti. Tikrai yra! Nepriklausomai nuo amžiaus.
Jaunimas geriau tegu nesiskundžia. Ko jau ko, bet galimybių jaunimui Lietuvoje yra fantastiškai daug. Aišku, gal tik ne tiems, kurie skundžiasi, kad egzaminai per sunkūs, ar kuriems svarbiausias dalykas mokykloje būti gražiems ar populiariems. Bet net ir tiems, pradedant nuo paprasčiausio darbelio, galima kilti karjeros laipteliais. Aišku, kas tik netingi būti šiek tiek geresniais už kitus.
Svetimoje šalyje, kur svetima kalba, karjera daroma sunkiau. Žinoma, kad ir ten galima, bet pastangų ir darbo reikia daugiau. Jei ta pati energija būtų panaudota Lietuvoje, tikrai ir čia būtų galima ne prasčiau gyventi.
Emigranto gyvenimas gali duoti labai daug naudos, bet tam reikia įsilieti į vietinę kultūrą. Dauguma lietuvių to net nebando, ir jie niekuomet nebus laimingi. Nebent laikinai, dėl pinigų „gausos“. Bet tai pasikeis.
O įsilieti nėra taip jau lengva. Pirma - kalba. Antra - pripažinkim, kad dauguma nelabai draugiškai priima kitataučius. Gal darbe jie ir draugiški, bet susirasti vietinių tikrų draugų nėra jau taip paprasta.
Trečia – tie patys pinigai, Niekur už juodą darbą nėra daug mokama. Niekur. Taip, pavertus eurus ar svarus į litus išeina „oi daug“, bet jei tik juodadarbiai emigrantai pradės gyventi kaip vietiniai, tų pinigėlių net iki mėnesio galo neužteks.
Nesmerkiu emigrantų. Tegul, jei jiems gerai. Be to, gal kas padirbs kur keletą metų, kad galėtų butą nusipirkti ir grįš. Gal kas naują kalbą išmoks ar jau žinomą patobulins. Gal kas išsiugdys pakantumo ir tolerantiškumo. Labiausiai palaikau studentus, kuriems tai – fantastiška galimybė. Tokie tikiuosi grįš. O protingi žmonės ir Lietuvoj tikrai nepražus, ypač su visom Europos Sąjungos paramom ir startup'ais.
Baikit kaltinti Kubilių, baikit kaltinti eurą, skalūnus, atominę elektrinę ar gėjus. Kam labai gerai emigravus - džiugu, smagu, tik nereikia ant Lietuvėlės dergti. Kam Lietuvoj blogai - važiuokit, bandykit laimę, pamatykit pasaulio, ar į Angliją, ar į Norvegiją, ar su kolorado juostelėm į Rusiją.
Būti nepatenkintais visi moka. Net jei nėra priežasties, vis tiek kai kurie iškapsto adatą šieno kupetoj, kad tik paburbėti, kuo nors pasiskųsti. Ko jums dar trūksta, kad pradėtumėt mėgautis tuo ką turit?
O jei nieko neturit – tik rankytes, kojytes ir akytes – tai vertinkit bent tai, nes tai suteikia galimybę skaityti, mokytis, dirbti. Tiesiog pamėginkit gyventi gerai, gal patiks!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
