5 pasiūlymai, kaip išblaivinti Lietuvą

Jau ne vienerius metus ieškoma būdų, kaip sumažinti alkoholio vartojimo mastus Lietuvoje bei sudaryti sąlygas, kad būtų apribotas jo prieinamumas jaunimui. Maža to, paskutiniai statistikos rodikliai šiuo klausimu nėra guodžiantys. Verta atsižvelgti ir į tai, jog pastarieji duomenys atspindi tik alkoholinių gėrimų pardavimą prekybos bei viešojo maitinimo įstaigose. Turint omenyje, jog prekyba svaigalais paraleliai vyksta ir juodojoje rinkoje, galėtume gauti dar didesnius skaičius.

Didžiuotis tapus trečia daugiausia pasaulyje geriančia šalimi nėra kaip.<br>V.Balkūno nuotr.
Didžiuotis tapus trečia daugiausia pasaulyje geriančia šalimi nėra kaip.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Giedrius Gaidamavičius

Jun 18, 2014, 10:28 AM, atnaujinta Feb 12, 2018, 6:06 PM

Dideli alkoholio suvartojimo mastai sąmoningus valdžios atstovus ir visuomenės veikėjus skatina imtis įvairių sprendimų bei ieškoti išeities iš susidariusios situacijos. Vyriausybės atstovai kalba apie akcizų didinimą (nors pagrindinė šio žingsnio paskata veikiausiai yra kitokia), metų pradžioje Seimo Sveikatos reikalų komitetas parengė projektą, pagal kurį būtų uždrausta pardavinėti alkoholinius gėrimus asmenims iki 20 metų (taip pat jų turėti ir vartoti). Gegužės mėnesį Seimo narė Rima Baškienė pateikė siūlymą leisti savivaldybėms riboti arba drausti alkoholio gaminių pardavimą masinių renginių metu, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai asmenys. Pasiūlymas išplėtotas Ramūno Karbauskio ir Andriaus Mamontovo iniciatyva pateiktoje peticijoje, kuria raginama uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais viešuose renginiuose, kur lankosi asmenys, neturintys 18 metų.

Kadangi aš pats nevartoju alkoholio ir tabako gaminių bei pasisakau už blaivų gyvenimo būdą, be abejo, džiaugiuosi, jog vis aktyviau keliama jaunimo girtavimo problema. Tačiau prisipažinsiu, jog abejoju dėl to, ar įvykdžius minėtus teisės aktų pakeitimus, bus pasiekti laukiami rezultatai bei sumažinti bauginantys statistiniai rodikliai.

Manydamas, jog čia reikalingos kiek kitokios priemonės, apie kurias, deja, nekalbama, nutariau pateikti savo pasiūlymus bei imtis šio rašinio.

Mano nuomone, pagrindinė jaunų žmonių girtavimo priežastis, be noro neišsiskirti iš draugų ir negerų pavyzdžių šeimoje, yra svaigalų prieinamumas, kurio aukščiau išvardytos priemonės savaime nesumažintų. Paradoksas, tačiau vakarėlius, kuriuose alkoholis liejasi laisvai, rengia jau 15–16 metų paaugliai, nors Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnis numato, kad „Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų“.

Jokia paslaptis, kad jų nepilnamečiams nuperka vyresni ką tik pilnametystės ribą perkopę draugai ar šiaip gatvėje sutikti „geri dėdės“, o į visą tai pro pirštus žvelgia ir alkoholio upėms leidžia lietis smulkiojo verslo (kioskų, „balkoninių“ parduotuvių) ir net didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai, nesivarginantys pareikalauti asmens dokumento.

Todėl pirmiausia kreipiuosi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius – ką, esant tokiai situacijai, kuri, atrodo, nėra visiškai sprendžiama, pakeistų įstatymo (kurio ir taip vengiama laikytis) pataisa, draudžianti įsigyti alkoholinių gėrimų asmenims iki 20 metų amžiaus?

Kitas klausimas, o galbūt ir pastaba, skirta minėtosios peticijos autoriams. Jūs siūlote nepardavinėti alkoholinių gėrimų viešuose renginiuose, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai asmenys. Idėja gal ir sveikintina, tačiau renginys nelygu renginiui, nepilnamečių skaičius juose taip pat nėra vienodas. Suvartoto alkoholio kiekis irgi. Vienas dalykas – vasaros metu vykstantys muzikos festivaliai, kurių dalyvių kontingentą daugiausiai sudaro nepilnamečiai arba ką tik 18 metų sulaukę asmenys. Jūsų siūlomo draudimo taikymą išimtinai šiuose renginiuose aš visiškai suprasčiau ir pateisinčiau.

Vieša paslaptis, jog tokie renginiai neretai virsta masinėmis girdyklomis po atviru dangumi. Tačiau noriu paklausti, ar ši jūsų peticija liečia, pavyzdžiui, sporto varžybas ar tokius kultūrinius renginius kaip teatras arba koncertai? Nenoriu nieko teisinti, tačiau pastarojo pobūdžio renginiuose jaunimo procentas yra gerokai mažesnis (be to, ir pati auditorija dažniausiai yra „tikslinė“), o juose besilankantys piliečiai dažnai apsiriboja 1–2 bokalais alaus / taure vyno, kas, mano nuomone, kol kas yra mažiausia iš esamų blogybių.

Žinoma, ateityje būtų galima pagalvoti ir apie visišką alkoholinių gėrimų pardavimo draudimą renginiuose, tačiau dabartinis pasiūlymas yra pernelyg radikalus. Manau, kad alkoholio prevenciją reikėtų vykdyti palaipsniui, pirmiausia užtikrinant jau egzistuojančių įstatymų efektyvumą, o taip pat pradedant ne nuo į svaigalus jau negrįžtamai įnikusių piliečių, bet nuo jaunimo, besiskinančio kelią į „alkoholizmo olimpą“.

Kaip žinia, draudimas prekiauti alkoholiu viešuose renginiuose alkoholinių gėrimų prieinamumo problemos neišspręs, o tik sukels masinį triukšmą ir nepasitenkinimą.

Siekiant spręsti alkoholinių gėrimų prieinamumo problemą ir sumažinti svaigalų vartojimo mastus tarp jaunimo, mano galva, teiktini šie pasiūlymai:

1. Didesnės baudos nepilnamečiams (ir ne tik) už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose, be to, ir griežtesnė alkoholio vartojimo viešose vietose kontrolė. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, alkoholinių gėrimų vartojimas viešose vietose užtraukia baudą, svyruojančią nuo 30 iki 100 Lt (priklausomai nuo amžiaus). Už pakartotinius nusižengimus baudos didesnės - siekia 300 Lt ar užtraukia administracinį areštą. Tokiu atveju iškyla klausimas – ar baudos per mažos, ar teisėsaugos institucijos, tiesiog, neužtikrina šio jau egzistuojančio įstatymo vykdymo?

Vakarais, o ypač vasarą, gatvėse šlaistosi ir triukšmą kelia girtas jaunimas (tarp jų ir nepilnamečiai). Įdomu kiek iš jų sulaukia realių sankcijų? Ar policijos patruliai (išskyrus laidos „Farai“ filmavimą) kaip nors reaguoja į viešose vietose pasirodančią užvartojusią ar vis dar tebevartojančią jaunuomenę. O gal laukia gyventojų skundų? Ar tiesa, kad jei nėra skundo, nėra ir nusikaltimo?

Visgi, jeigu pareigūnai darbą atlieka nepriekaištingai, tuomet problema akivaizdi – per mažos baudos. Taigi, pasiūlymas nr. 1 – didinti baudas už minėtąjį pažeidimą ir užtikrinti efektyvesnį policijos patrulių darbą (suprantu, kad policijai trūksta pinigų, bet kiek matau jų automobiliai gatvėse patruliuoja, tačiau „užvartojęs“ jaunimas vis tiek netyla).

2. Griežtesnės sankcijos prieš smulkaus verslo prekybos įmones (kioskus ir „balkonines“ parduotuves – taip jas vadinu, nes dauguma jų įsikūrusios pirmuose daugiabučių aukštuose). Šioms prekyvietėms įstatymai, draudžiantys nepilnamečiams ir girtiems asmenims pardavinėti alkoholinius gėrimus, atrodo, visiškai negalioja. Tą esu matęs asmeniškai aš pats, tai ne kartą buvo parodyta įvairių žurnalistinių bei savanoriškų – mėgėjiškų eksperimentų metu.

Dar vienas svarbus dalykas – prekyba alkoholiniais gėrimais dažniausiai yra pagrindinis šių „girdyklų“ pragyvenimo šaltinis. Pasiūlymas nr. 2 – griežta šių prekybos taškų kontrolė, dažni reidai (ypač per šventes), galbūt, net anoniminė telefono liniją, kuomet bijantys viešumo gyventojai galėtų pranešti apie jų pašonėje vykstantį įstatymų pažeidimą. Sankcija čia tegali būti vienintelė – lincencijos prekiauti spiritiniais gėrimais atėmimas kuo ilgesniam terminui. Galbūt tada ant bedugnės krašto ir bankroto ribos atsidūrę smulkieji verslininkai supras, kad geriau apsiriboti tais, kurių „nuo butelio“ jau nebeatitrauksi, ir taip užsitikrinti mažesnes pajamas, nei „girdyti“ nepilnamečius ir, sulaukus sankcijų, visiškai prarasti pajamų šaltinį.

3. Didesnė veiksmų laisvė policijos pareigūnams, vykstantiems į daugiabučių namų butus malšinti triukšmo šaltinio – išgertuvių. Iškyla dar vienas klausimas – ar sureagavę į iškvietimą ir į butus triukšmadarių sutramdyti atvykę policijos pareigūnai, gali išsiaiškinti, ar „baliuje“ nėra girtaujančių nepilnamečių. Veikiausiai, kad ne – juk atidariusio duris šeimininko (ar blaiviausiai atrodančio vakarėlio dalyvio) žodis šventas, o Konstitucija garantuoja privačios nuosavybės neliečiamumą.

Taigi, policijos pareigūnai, nė per slenkstį! Pasiūlymas nr. 3 – gal nuskambės utopiškai, tačiau, kilus įtarimams, policijos pareigūnams turėtų būti suteikta teisė peržengti privačios nuosavybės ribą, išsiaiškinti ar bute „nebaliavoja“ nepilnamečiai.

Pasitvirtinus įtarimams, skirti baudą vakarėlio šeimininkui, baudą tėvams... Ir tokią baudą, kad gerti nebeapsimokėtų. Kaip išsiaiškinti? Tiesiog paprašyti dokumento, jei nepateikiamas dokumentas – vežti į nuovadą, o iš ten be tėvų neišleisti (kas, bent jau mano mieste, daroma su viešuoju transportu „zuikiu“ važiuojančiais nepilnamečiais).

4. Sankcijos renginiams, kuriuose daugiausia dalyvauja nepilnamečiai arba vos pilnametystės ribą perkopę asmenys. Apie tai, kad kol kas užtektų paskelbti sausą įstatymą muzikos festivaliuose, kalbėjau ankstesnėse pastraipose.

5. Būtina atsigręžti į tai, kas vyksta mokyklose. Nieko naujo nepasakysiu, teigdamas, jog dauguma jaunų žmonių į alkoholio vartojimo verpetą įsitraukia, „padedami“ mokyklos draugų per įvairias progas žyminčius vakarėlius – mokslo metų užbaigtuves, mokslo metų pradžią ir t. t. Didelė problema čia yra abiturientai su savo „tradiciniais baliais“, kurių per pusmetį įvyksta mažiausiai 3 – šimtadienis, paskutinis skambutis, išleistuvės. Tarp mokytojų ir administracijos jie dar vadinami „neoficialiąja dalimi“.

Didžiausia problema – mokyklos bendruomenės (mokytojų, administracijos) ir tėvų požiūris – arba šie masiniai nusigėrimai yra skatinami („juk tokia proga vienintelį kartą gyvenime“ – pasakytų tūlo abituriento mama; „tai paskutinis mokyklinis balius“ – taip kažkada pasakė viena mano buvusi mokytoja), arba užimama ideali pozicija – „nieko nematome, nieko negirdime, nieko nesakome“. Kas jau kas, o mokyklos administracija šiuo klausimu poziciją turėti privalo. TVIRTĄ POZICIJĄ. Nesvarbu, kad į ją nebus atsigręžta, tačiau ji privalo egzistuoti.

Pasiūlymas nr. 5 – švietimą bei sveikatos apsaugą kuruojantys valdininkai privalo atsigręžti į mokyklas, kurios alkoholio vartojimo atžvilgiu yra tarsi tiksinti bomba. Įrankiai – tiek prevencinės programos, tiek griežtos rekomendacijos mokyklų administracijai, tiek įspėjimai ar baudos už problemos ignoravimą.

Taigi, manau, jog problemą galėtų išspręsti aukščiau išvardytų priemonių realizavimas. Priemonių, kurios paremtos ne naujų įstatymų kūrimu ar pataisomis, o efektyvesniu esamųjų teisės aktų vykdymu (tiesa, su griežtesnėmis sankcijomis). Tiesiog, reikia užauginti naują – blaivią - kartą, o čia praverstų šiek tiek griežtumo. Tikiuosi, kad tada, kai bus žymiai sumažintas alkoholio tiesioginis prieinamumas nepilnamečiams bei padidintos nuobaudos už jo vartojimą, o statistiniai rodikliai pakryps blaivybės naudai, jau galėsime kalbėti apie amžiaus ribos didinimą, prekybos svaigalais visuose masiniuose renginiuose draudimą.

P.S.Būtų įdomu sulaukti minėtųjų teisės aktų pakeitimų iniciatorių komentarų bei paaiškinimo, kas yra „viešasis renginys“ (ar į šią sąvoką patenka sporto varžybos bei teatras).

P.P.S. Liko nepaminėtas dar vienas aspektas – naktiniai klubai, į kuriuos nepilnamečiai taip pat „prasiskina“ kelius. Vėlgi, įdomu sužinoti, ar patekimo į šias įstaigas amžiaus cenzas yra reglamentuotas LR įstatymų, ar tai klubo privatus reikalas?

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.