Norėčiau dar kartą paaiškinti, kodėl jaunieji gydytojai nusprendė taip padaryti.
Tai buvo ne tik graži šventė, bet ir gera proga atkreipti dėmesį į dabartinio ministro vykdomą politiką, jos žalą visuomenei, sveikatos specialistų bendruomenei, tuo pačiu ir būsimiesiems gydytojams.
Matome dabartinio ministro daromą žalą ir nebegalėjome tylėti.
Apie priverstinį medikų įdarbinimą kalbama apie porą metus. Per tą laiką žarstomos tik padrikos mintys ir komentarai, o ministerija jau kelis kartus siuntė universitetams raštus, įpareigojančius ruoštis valstybiniam užsakymui, nors jų interneto svetainėje deklaruojama visiškai kita informacija.
Nepaisant studentų bendruomenės bandymų kalbėtis su ministru ir priimti visiems tinkamą sprendimą, atsakymas visuomet neigiamas – ne dabar, kai reikės susisieksime.
Ir tik dabar, pastarąjį mėnesį prabilta apie socialines garantijas ir kažką daugiau nei tik priverstinį paskyrimą. Visas ministro sąrašas atrodo gražiai, bet lieka abejonė, ar tai nėra tik tolimi pažadai, ypač kai apie tai kalbama nenurodant kaip tai bus atliekama, kas bus atsakingas ir kas tai įgyvendins.
LSMU absolventai nesibaido darbo tiek rajonuose, tiek didžiuosiuose miestuose, tai galima lengvai. Daugybė studentų pasirašo sutartis dėl darbo su rajoninėmis ligoninėmis jau dabar, rezidentūros pradžioje.
Daugybė studentų grįžta į savo gimtuosius kraštus ir dirbs rajonuose, ten, kur šiuo metu trūksta specialistų.
Gal ministras V.Andriukaitis norėtų pasidomėti faktais ir skaičiais, kiek tokių sutarčių planuojama pasirašyti šiais metais, nes ministro komentarai dėl emigracijos ir nenoro dirbti rajonuose skamba kaip dar vienas akivaizdus melas.
Taigi, nugaros atsukimas V.Andriukaičiui buvo tik įvertinimas to, ką ministras darė pastaruosius dvejus metus.
Kai V.Andriukaitis tapo ministru, iškart buvo sudarinėjama Sveikatos apsaugos ministerijos kolegija - patariamasis organas ministrui.
Tačiau ši kolegija buvo sudaryta be Lietuvos gydytojų sąjungos, be pacientų atstovų ir be medicinos studentų atstovų.
Taip arogantiškai nesielgė nė vienas ankstesnis ministras. Galima būtų suprasti, kad ministrui nereikia patarimų ir pagalbos iš šių labai glaudžiai su sveikatos sistema susijusių suinteresuotų pusių.
Į oficialius raštus dėl kolegijos sudėties korekcijos įtraukiant visas puses buvo gautas neigiamas atsakymas. Tuo tarpu ministras savo kalboje rėžia, jog labai svarbu šnekėtis ir bendradarbiauti.
Jaunieji gydytojai neigiamai įvertino daugybę ministro spendimų, veiksmų nenuoseklumą ir nesuderinamumą su kokybiška sveikatos apsaugos sistema.
Labai liūdna, kad priešinami gydytojai su visuomene, skelbiami neteisingi faktai apie gydytojų atlyginimus, o vakare priimti įstatymai kitą rytą būna atšaukiami.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
