Mes esame jau daugiavaikė šeima, turime tris atžalas, bet su vyru uždirbame neblogai, tad badu vaduotis netenka. Anaiptol, kasmet ir mes važiuojame atostogauti! Prisiskinam iš daržo pomidorų, agurkų, įsimetam lašinių bryzą ir porai dienų išlekiam į Palangą. Visgi atostogų užsienyje sau negalime leisti, bet dėl to širdies neskauda.
Esame sąžiningi piliečiai, taip auklėjam ir savo vaikus, todėl kraujas užverda matant, kaip įžūliai elgiasi kaimynai.
Kaimynė, teoriškai, yra vienintelis asmuo, išlaikantis keturių asmenų šeimą. Tad jų šeima kiekvieną mėnesį gauna socialinę išmoką bei paramą maisto produktais. Tačiau gudruolis vyras taip pat sėkmingai darbuojasi pas ūkininką, savo veiklą slėpdamas nuo valstybės, tokiu būdu apgaudamas ją dvigubai. Ne tik kad nemoka mokesčių, bet dar ir pasiima tai, kas jam nepriklauso.
Be to, vaikai gauna nemokamą maitinimą mokykloje, nors puikuojasi naujausiais telefonais. Sakysite, ne akiplėšiška? Bet patogu - pašalpa prie pašalpos, ir galima skristi savaitei dviems pasipliuškenti dangaus žydrynės jūrose.
Vyras yra pasakęs: „Taigi čia tas pats, kas kaimo alkoholikai. Rytais saulę pasitinka, o vakarais palydi su alaus bambaliu. Jie irgi gauna socialines pašalpas.“
Tačiau, mielieji, tai visiškai ne tas pats! Tie kaimynai yra baisiau už prie kaimo parduotuvės besivoliojantį, smegenimis besišlapinantį alkoholiką, kurio ir kiti organai atsisako funkcionuoti, kai prabunda šauksmas alkoholiui.
Mūsų kaimynai yra protingi, sveiki žmonės, sąmoningai kenkiantys valstybei, vadinasi, kiekvienam iš mūsų. Tiek mokesčių mokėtojui, tiek tam, kuriam tos pašalpos reikia labiau.
O kiek Lietuvoje tokių sukčių, kuriems atostogas uždirba sąžiningi žmonės? Kaip elgtis situacijoje, kai negali nematyti, bet nedrįsti pasakyti? Gal vis dėlto nesame tokie bejėgiai? Juk valstybė - tai mes!
Socialines pašalpas skirsto miesto ar rajono savivaldybės. Paklausėme skaitytojos, kuriame mieste ar rajone ji gyvena.
Esu iš nedidelio miestelio, aprašyta kaimynė dirba rajono centre, informacija iš lūpų į lūpas gali labai greitai pasiekti straipsnio herojus. Tokių šeimų nemažai Lietuvoje, manau, į tokį klausimą atsakyti galėtų atsakyti bet kurios savivaldybės socialinio skyriaus atstovas. Tiesa, žiniasklaidoje girdėjau, jog dabar pertikrinami prašančiųjų pašalpos sąrašai ir iš tiesų daugelis tos teisės gauti paramą netenka, tačiau kaip patikrinti žmones, kurių pajamos nematomos jokiuose dokumentuose? Būtų įdomu sužinoti.
Komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Laiconienė: Tokius faktus mieste nesąžiningiems žmonėms dar lengviau nuslėpti nei kaime. Vis tiek apie tai reikia pranešti savivaldybių Socialinės paramos skyriams (Vilniuje – Socialinių išmokų skyrius).
Kad piktnaudžiavimo atvejų pranešėjai galėtų išlikti anonimiški, Vilniuje įdiegėme pasitikėjimo tel. Nr. 211 2040, kuriuo neprisistačius galima pranešti apie piktnaudžiavimą.
Per šiuos metus 50 proc. pranešimų pasitvirtino. Tikrinimas apsilankant soc. pašalpų gavėjų namuose taip pat padeda konstatuoti, kad buitinės sąlygos yra ne soc. pašalpos gavėjų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
