Taipogi nuo šiol vaikai pagaliau galės legaliai važinėti dviračių takais (taip, iki šiol buvo likusi tokia absurdiška teisinė spraga!). Džiugu, kad tai buvo ištaisyta, kartu įvedant galimybę vaikams nuo 8 metų amžiaus važinėti kartu su suaugusiuoju ir važiuojamąja dalimi.
Didžiausias šurmulys kilo dėl reikalavimo dėvėti liemenę arba įsijungti žibintus. Iš vienos pusės, tai yra naudinga, nes dviratininkai bus geriau matomi gatvėse dieną bei vakarais, kai dieną važinėję žibintus ir/ar liemenę pamiršta namie arba nespėja grįžti iki saulėlydžio ir turi važiuoti jau tamsoje (iki šiol žibintai ir liemenė buvo reikalingi tik tamsiu paros metu ar tvyrant rūkui).
Nors yra privalumų, mano nuomone, trūkumai nugali, o priežasčių yra nemažai:
1. Žibintų dieną nesimato. Šviečiant saulei, mažo „mirksiuko“ visiškai nematyt (išbandykite patys!) Realiai naudos jokios, o baterijas reikia keisti (atsiranda papildomos išlaidos).
2. Atsiras daugiau problemų kilus eismo įvykiams. Net ir dėl automobilio vairuotojo kaltės susižeidus dviratininkui be liemenės ar žibintų (ar tiesiog pamiršus įsijungti žibintus, visko būna), gerą advokatą turintis automobilininkas sugebės įrodyti, kad „neturėjo galimybės pamatyti“ dviratininko, nors tai įvyko, sakykim, kelyje vidury laukų. Nusivylimas nelogiškais, bet „teisiškai teisingais“ sprendimais erzina ne vieną. Paskui ir atsiranda pasisakymų, tokių kaip „emigruosiu, nes nėra Lietuvoj teisybės“.
3. Liemenes kai kada dėvėti nepatogu. Ypatingai nukentės sportininkai, kurie treniruojasi keliuose, kadangi liemenės didina oro pasipriešinimą bei suprastėja oro cirkuliacija, o tada labiau prakaituojama. Visgi, viena išeičių – žibintai (iš kurių maža naudos) arba nauja, reikalavimus atitinkanti apranga su atšvaitais (vėl papildomos išlaidos).
4. Smuks dviračių patrauklumas. Visame pasaulyje daroma, kad dviračiams būtų daugiau privilegijų ir mažiau apribojimų, o dabar pas mus atsiranda pertekliniai nauji reikalavimai, kurie daugeliui dar ir labai nepatinka.
Praėjusiais metais Vilniuje buvo įdiegta oranžinių dviračių sistema "CycloCity". Ji pasitvirtino 100 proc. ir tapo populiari ne tik tarp turistų, bet ir miestiečių. Tiesa, šie dviračiai turi žibintus, įsijungiančius automatiškai, tačiau tai yra tikros spingsulės – apie tai jau kalbėta.
5. Yra žmonių, kurie kategoriškai priešinasi liemenių įvedimui. Besirūpinantys savo saugumu bei manantys, jog tai reikalinga, ir iki šiol dėvėdavo ryškią aprangą bei šalmus savanoriškai – tai nesukeldavo jokių problemų. O jei žmogus nenori, tai jau turbūt niekas nebeprivers.
Bus panašiai, kaip su šalmais vaikams iki 18 metų (privalomi, bet dėvi kokie 5 proc. jaunųjų dviratininkų). Juolab, kad dar neteko girdėti apie atvejus, kad kažkas būtų nubaustas už šalmo nedėvėjimą – policija tai toleruoja, nors formaliai yra numatyta 20-40 Lt bauda (pagal ATPK – vadinamieji „kiti KET pažeidimai“).
6. Atbunka vairuotojų dėmesys. Jei dviratininkas bus be liemenės, jo tiesiog nebepastebės. Išvada – panaikinus įstatymą arba jo nesilaikantiems padidės rizika patekti į eismo įvykius.
7. Lietuva bus pirmoji valstybė pasaulyje, kur žibintai privalomi dviračiams. Niekur Europoje nėra tokio reikalavimo. Na štai, dabar Lietuvoje bus, kaip rusai sako, „bez analogov v mire“ (rus. „be analogų pasaulyje“).
Pertekliniai reikalavimai, nors ir buvo sumanyti gal ir su geromis idėjomis pagerinti dviratininkų saugumą, menkina dviračio, kaip kasdienės transporto priemonės, patrauklumą. Didžiausias rūpestis turėtų būti ne išsisukinėjimas, kad „nėra infrastruktūros ir eismo kultūros“, o nedelsiant imtis priemonių jas gerinti – tiesti dviračių takus, bausti pažeidėjus, mokyti visuomenę, o ne griebtis lengviausio kelio – priiminėti perteklinius įstatymus.
Po tokių nuostatų įvedimo darosi šiek tiek neramu, jog galima „iš didelio rašto išeiti iš krašto“ ir dar kartą, o galbūt net ir netyčia sugrįžti prie 1994 metų KET redakcijos. O ji skelbė štai ką: „7.6. Važiuojantis keliu dviratininkas privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis moka šias taisykles, o dviratis, mopedas turi būti su registracijos numeriu, jeigu taip yra nusprendusi miesto (rajono) savivaldybė“.
Juk viskas tik dėl dviratininkų saugumo, ar ne tiesa?
Gaila, kad siūlymas neįvesti perteklinių reikalavimų ir palikti tvarką, kuri iki šiol tenkino daugelį, atmestas. Labai tikiuosi, kad užteks politinės valios tai padaryti kuo greičiau ateityje.
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis:
Pokyčių esmė – dviratininkas turi būti geriau matomas kelyje. Tai svarbiausia. Dviratininkai be liemenių ar žibintų yra blogiau matomi.
Ne kartą vairuotojai po avarijų sakė: „Nemačiau dviratininko.“
Daugiausia dviratininkų žūsta užmiesčio keliuose. Pasirinkimas buvo arba drausti dviračių eismą užmiesčio keliuose, arba įvesti liemenes ir žibintus.
Statistika tokia: 2011 metais Lietuvoje žuvo 26 dviratininkai, 23 jų užmiesčio keliuose. 2012 žuvo 32, užmiesčio keliuose – 21, 2013 žuvo 18, užmiesčio keliuose – 14.
Nesutinku, kad žibinto nesimato dienos metu. Žibintai – pats turiu tokį – veikia ir yra matomi. Jei žibinto nesimato, pažiūrėkite, ar žibintas nėra per silpnas. Saulėtą dieną žibintai matosi prasčiau, bet vairuotojas bet kuriuo atveju, žibintą pastebės.
Nereikia pamiršti – jei vairuotojas avarijoje bus kaltas, jo atsakomybės nesušvelnins faktas, kad dviratininkas buvo be liemenės ar žibinto.
Sportininkai gali rasti specialiai sportininkams skirtų ryškiaspalvių drabužių. Įstatyme nenurodyta, kad tai turi būtinai būti liemenės. Kas yra ryškiaspalvis? Tai geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos viršutinės kūno dalies drabužis.
Nemanau, kad taisyklių pakeitimai mažins dviračių populiarumą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
