Kadangi daug apie tai esu rašęs savo bloge (https://krikionis.blogas.lt/), tekste pateiksiu daug citatų iš ten.
„Kiek atsimenu, viskas prasidėjo kai man buvo 13 metų. Vieną dieną vyresnis bendraklasis pašiepiančiai keliems žmonėms pasakė: „pasmaukyk“. Tai buvo sakyta kelis kartus skirtingiems individams, bet viešoje patalpoje, tad aš tai girdėjau. Iki tol buvau girdėjęs įvairių gandų apie tai, bet pats dar tiksliai nežinojau, kas tai yra.
Taigi, smalsumo vedamas, nusprendžiau atlikti eksperimentą, kurio metu bandomasis triušis buvau aš pats… Tai atlikus lyg ir niekas nepasikeitė mano gyvenime, bet po kažkiek laiko atsirado noras tai pakartoti, siekiant geriau suvokti tuo metu esančius pojūčius ir potyrius. Taip atsirado ir antras, ir trečias, ir n-tasis kartas. Vėliau neatsargus eksperimentavimas pasikeitė į būtinybę ir priklausomybę ištvirkauti. Kada tai tiksliai įvyko, jau nebeatsimenu…
Priklausomybei atsirasti ir įsitvirtinti padėjo ir pornografija. Daug naktų praleidau bežiūrėdamas „Adult channel“. Tai turėjo reikšmingos įtakos mano požiūriui į santuoką, moterį ir kitus rimtus dalykus. Iki tol, kol dar nebuvau pradėjęs intensyviai žiūrėti pornografijos per televizorių, mano požiūris į santuoką buvo toks: santuoka gali būti tik tarp vyro ir moters, o lytinis aktas prieš vestuves yra negalimas.
Po to man jau atrodė, kad lytinis aktas prieš vestuves yra nieko bloga, o gyvenimas susimetus yra normalu. Dar vėliau net galvojau, kad reikia kviestis prostitutes ir kelti orgijas, bet to nepadariau, ačiū Dievui.
Moteris? Ko gali išmokyti žmones pornografija apie moteris? Gali išmokyti, kad moteris yra kekšė, kuri tenkina vyrų geidulius. Ne tik gali, bet ir išmokė. Kai pirmą kartą pamačiau oralinį seksą, man tai atrodė kaip didžiausias ištvirkimas ir iškrypimas. Didesnis iškrypimas buvo tik analinis seksas.
Vėliau mano sąžinė nuslopo ir man oralinis seksas atrodė kaip norma. Net gi būtina lytinio akto dalis. Taip, mano tyrumas dingo. Daug pornografinio pobūdžio minčių turėjau ir tais laikais, ir po to… Kur yra ištvirkavimo ribos? Pornografija mus moko, kad jų nėra, bet ar jų tikrai nėra?
Kai žmogus negalvoja apie Gyvąjį Dievą, ribos yra tokios, kokias nubrėžia sociumas. Degraduojant žmonijai, ribos plečiasi. Tuomet atrodo: „Kas čia tokio?“, „Dauguma taip daro“, „Yra didesnių ištvirkėlių ir iškrypėlių“. Tuo tarpu, ribos yra, nes jas nustato ne žmonės, o Gyvasis Dievas.
Apie esamas ribas taip pat kartas nuo karto liudija mūsų sąžinė. Vis gi, sąžinę ignoruoti ir nuslopinti pakankamai lengva. Tą aš ir darydavau iki tol, kol supratau, jog kiekvienas mano ištvirkavimas turi kainą, už kurią sumokėti tenka nebūtinai man…“
„Šiuo metu jau nebeatsimenu, kaip tiksliai prasidėjo masturbacijos prie televizoriaus. Kažkodėl dabar atrodo, kad prieš imantis atitinkamų veiksmų dar buvo bent keli kartai, kuomet tik žiūrėjau, kas rodoma per „Adult channel“. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dabar taip manau, yra ta, jog aš atsimenu, kad iš pat pradžių aš bjaurėjausi tais vaizdais, kuriuos mačiau.
Ypač tais vaizdais, kuomet moterys porno filmuose užsiiminėjo oraliniu arba analiniu seksu su vienu ar keliais vyrais. Iš tikrųjų, kaip vėliau supratau, per šį kanalą dar daug ko ir neparodydavo. Kitaip tariant, buvo rodomi tik tokie kadrai, iš kurių aišku, kas vyksta, bet retai kada buvo matoma viskas iš įvairių rakursų.
Kodėl aš vistiek žiūrėjau tai, ką žiūrėjau, jei man tai iš pat pradžių buvo šlykštu? Todėl, kad sąžinė, sulaikanti nuo blogų veiksmų, stipriai veikė tik iki tam tikro lygmens, o nuodėmingumas nuolat ėmė viršų.
Ne iškart pamatęs porno transliaciją per televizorių pradėjau masturbuotis - buvo nesaugu.
Kanalo transliacija įsijungdavo per TV1 kanalą 1 valandą nakties ir rodoma programa tęsdavosi iki 5 valandos ryto. Įjungtas garsas, nors tai buvo žemiausia įmanoma padala, kurią pavykdavo nustatyti naudojant televizijos valdymo pultą, ištvirkėliški vaizdai per televizorių, apšviečiantys tamsų kambarį, apnuogintos tam tikros mano kūno vietos, ypač kai nusimesdavau visus rūbus, lytinio organo dirginimas, prakaitas ant sofos bei žinojimas, kad vos už kelių durų miega kiti žmonės, kurie bet kada gali netikėtai pasirodyti, ne tik garantavo didesnį „kaifą“, bet ir didino riziką man įkliūti nusikaltimo vietoje su įkalčiais arba palikti įkalčių.
Tam, kad geriau suprastumėte, kaip velnynas manimi manipuliavo, man reikia pakalbėti apie paleistuves. Nors moterys labai skiriasi nuo vyrų, tačiau vienas iš esminių skirtumų yra jų krūtys.
Pastoviai naktimis žiūrint pornografiją per televizorių ilgainiui man susiformavo požiūris, kokie turi būti gražios dailiosios lyties krūtys. Jos turėjo būti stangrios, proporcingos, apvalios ir, labai pageidautina, didelės, bet ne pernelyg didelės.
Tuo metu negalvojau, kad paleistuvių, kurių apvalumai man patikdavo, krūtys galėjo būti netikros, t. y. būti su implantais, tad ilgainiui natūralių (implantai yra netikra, o man reikia to, kas tikra), didelių, stangrių, proporcingų, apvalių krūtų turėjimas buvo vienas iš mano kriterijų mano „būsimos merginos“ atrankai.
Manau sutiksite, kad tai, kas čia buvo parašyta, atskleidžia pakankamai apie mano priklausomybes nuo masturbacijos ir pornografijos, tad turėtumėte pritarti teiginiui, jog aš žinau, ką kalbu. Tokiu atveju, vėl galime grįžti prie vaistų nuo šių priklausomybių.
Kaip jau minėjau, aš išgijau nuo šių priklausomybių dėka Jėzaus Kristaus. Tačiau, Jums, turbūt, neaišku, ką tokia istorinė asmenybė, kaip Jėzus Kristus, kuris mirė ant kryžiaus prieš maždaug du tūkstančius metų, turi su manimi bendro.
Biblijoje yra parašyta, kad Jėzus Kristus po savo mirties prisikėlė, o po pokalbių su savo mokiniais galiausiai pakilo į Dangų. Taigi, Biblija teigia, jog Jėzus Kristus yra gyvas. Dabar papasakosiu, kaip Jėzus Kristus man įrodė, kad Jis vis dar gyvena!
Po mano ištvirkavimų, domėjimosi apie pasaulines konspiracijas ir supratimo, kad Biblijoje rašoma tiesa, aš vis dažniau galvojau apie taip vadinamą „pragarą“ (amžinos kančios būseną). Vieną dieną pasižiūrėjęs kažkokį „Youtube“ video apie pragaro grasinimus, nusprendžiau nerizikuoti…
Mano logika buvo tokia: geriau būti vergu Danguj, nei karaliumi pragare; o jeigu nieko po mirties nėra tai mano gyvenimas nugyventas veltui, bet tokios kainos mokėjimas man yra priimtinas…
Po to „Youtube“ video, aš gavau pakankamai baimės atlikti tai, ko dabar nesigailiu, kad atlikau. Nuskuodžiau į kitą kambarį ir sudariau su Dievu žodinį sandėrį. Aiškiai sakiau, kad man reikia išgelbėjimo, o ne religijos.
Po tos dienos įvykių aš dar labai daug ko nežinojau; tiesiog žinojau, kad sudariau žodinį sandėrį ir kad jo laikysiuos. Po kelių mėnesių jau prasidėjo rimtesni mano pokyčiai gyvenime. Daug ką jau užmiršau, bet ta diena buvo lemiama – tą dieną antrą kartą gimiau.
Supraskite teisingai, šis liudijimas reikalingas ne man, o Jums.
Nemanykite, kad man malonu prisiminti kokius gėdingus ir baisius dalykus aš išdarinėjau, kai mano nuodėminga prigimtis buvo paėmus viršų, o Jėzaus Kristaus vardas man nieko nereiškė. Kita vertus, šis liudijimas, galbūt, kažkam iš Jūsų padės susimąstyti apie Jėzų Kristų ir sugrįžti pas Jį ir Jo Tėvą. Taip, jeigu nors vienam žmogui tai padės sugrįžti pas Jėzų Kristų ir Jo Tėvą, tuomet neveltui dabar man teks kentėti tautiečių panieką, smerkimą, užgauliojimus, piktžodžiavimus ir t. t.
Tuo tarpu, jei tai niekam nepadės, tuomet vistiek nesigailėsiu šitai parašęs, nes tai bus liudijimas pasauliui ir Jums, kad Jėzus Kristus yra kelias, tiesa ir gyvenimas ir Jis keičia žmonių gyvenimus!“
Klausiate, kodėl aš rašau apie Jėzų Kristų? Atsakau: todėl, kad Jis pakeitė mano gyvenimą ir išlaisvino mane nuo masturbacijos, pornografijos ir kitų blogybių. Taip, dėka Jo aš esu naujas kūrinys ir nebeturiu priklausomybių šiems dalykams. Jis yra vaistai ir Jums. Taip, Jūs galite pasveikti, kad ir kokią priklausomybę turėtumėte.
Taigi, taupydamas teksto apimtį (daugiau apie mano nuopolius ir mano išgelbėjimo aplinkybes galite paskaityti mano rašomame bloge), dabar tik apibendrinsiu tai, kas buvo rašyta:
1) priklausomybė nuo masturbacijos ir pornografijos yra tikrai išgydoma;
2) Jėzus Kristus yra gyvas ir išgydo tuos žmones, kurie nebenori gyventi nuodėmingai ir šaukiasi Jo pagalbos.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
