Pradėjau galvoti, kokia gi teigiama nauda galėtų būti iš šių degradavusių žmonių? Juk kaip ir minėjau - nebūna vienos tiesos. Ir neklydau.
Yra labai daug pliusų, labai daug teigiamų dalykų, kuriuos suteikia šie žmonės. Tuoj pat juos ir surašysiu. Kad būtų įdomiau, netgi sugrupuosiu.
1. Žemės tręšėjai. Kažkas kaltino šiuos žmones, kad jie teršia aplinką savo fekalijomis, kuriomis po to palaidi šunys godžiai vaišinasi. Teisybės yra, bet nebūkime vien neigiamų dalykų stebėtojai.
Žmonija suklestėjo tada, kai suprato, jog žemę patręšus fekalijomis, joje pasodinti augalai puikiausiai suvešėdavo. Aišku šiais laikais tokiomis trąšomis mažai kas tebesinaudoja, nes daug pigiau naudoti cheminius preparatus. Bet tai chemija, o natūralumo nė kvapo. Ar suprantate kur link linkstu? Būtent! Šie žmonės tręšia žemę, o trąša yra gerai.
2. Artumo mokytojai. Tikriausiai daugeliui iš jūsų yra tekę važiuoti perpildytu autobusu ar troleibusu. Vietos visai nėra, o vairuotojas vis tiek sustoja kiekvienoje stotelėje, kad paimtų daugiau keleivių.
Ar pastebėjote kas būna, kai staiga į pilnutėlį autobusą įlipa žmogus, kuris maudėsi geriausiu atveju prieš kokius du dešimtmečius? Autobuse staiga įvyksta kažkokia mistika ir akimirksniu trečdalis šios transporto priemonės salono tampa tuščia. Ir nėra čia jokios mistikos!
Tiesiog mes pasąmoningai bėgame toliau nuo kvapo, vieni prie kitų arčiau prisiglaudžiame, o tai juk broliškas jausmas. Tai parodo kokie mes vieningi tampame kai iškyla pavojus. Tai puikus pavyzdys, kaip galima taupyti vietą net perpildytame autobuse. Tai kažkas mistiško, bet realybė.
3. Sporto skatintojai. Taigi, jau išsiaiškinome 2 benamių teikiamas naudas, supratome, kad ne vien blogis slypi šiuose degradavusiuose žmonėse, bet tai toli gražu dar ne viskas.
Įsivaizduokite, kad jūs esate tame autobuse, į kurį įlipo minėtas asmuo. Vietos staiga padaugėjo. Bet plaučiai atrodo sprogs. Prieš akis vienintelis tikslas: kita stotelė, kurioje jūs kaip kulka iššausite iš autobuso ir net nedvejodamas kelionę tęsite savomis kojomis, nes tikriausiai vėluojate į darbą ar kokį kitą susitikimą.
Ar susimąstėte, kad pasirinkdami šį variantą, jūs padarėte indėlį į savo sveikatą. Tiksliau, padarėte ne jūs, o tas vadinamas bomžas. Jūs tiesiog pasąmoningai į tai sureagavote ir taip net nesusimąstęs pradėjote sportuoti. O sportas yra sveikata!
4. Žemės sanitarai. Kad ir kaip šie žmonės būtų degradavę, jie daug mažiau teršia aplinką, nei mes, save laikantys socialiais asmenimis. Šiukšliname kur papuolė, pro automobilio langus atsikratome visko, ko mums nebereikia. Dažniausiai plastmasinės taros. Mums ji tik šiukšlė, o minėtiems asmenims - duona.
Jie renka bambalius iš visų pagrovių, nes ekotaškuose gauna už juos pinigus. Tai ar neturėtume būti jiems dėkingi, kad mūsų šalikelės yra švaresnės? Jei mes ir nesame jiems dėkingi, tai motina Žemė - be abejo taip. Mes dažnai nesusimąstome, o motina Žemė viską mato ir jaučia.
5. Darbdaviai. Tik labai prašau šio punkto nesuprasti pažodžiui. Juk valkatos darbo vietų nesukuria, bet palieka jas laisvas, o tai kažkuria prasme reiškia, kad jie suteikia šansą lengviau įsidarbinti mums, eiliniams žmonėms.
Kad būtų aiškiau, išdėstysiu. Dauguma lietuvių verkia, kad neturi darbo, kad darbų tiesiog nėra.
Kaip manote, kas būtų, jei visi benamiai staiga imtų ir pradėtų ieškoti darbo? Ką tada sakytumėte? Juk dabar daug žmonių dejuoja, kad darbo nėra. Taigi, pykit nepykit, bet benamiai šioje vietoje patys sau darbdaviai, jie palieka visas oficialias darbo vietas laisvas, na bent jau nesudaro konkurencijos eiliniams bedarbiams.
Kad būtų dar aiškiau, pabandysiu paaiškinti kitaip. Tarkime Lietuvoje yra 50 tūkstančių benamių, kurie kaip jau išsiaiškinome patys save darbu aprūpina, į laisvas darbo vietas nepretenduoja.
Kitaip sakant jie palieka 50 tūkstančių laisvų darbo vietų visiems, kurie verkia, kad darbo nėra. Taigi, nors jie patys darbo vietų ir nesukuria, visgi 50 tūkstančių laisvų palieka.
Kas dar ginčytųsi, kad jų negalima vadinti darbdaviais?
6. Gyvi gyvenimo pavyzdžiai. Šis punktas tiems, kurie vadovaujasi logika: protingas mokosi iš svetimų klaidų, o kvailas - iš savų. Juk matydami šiuos nusiritusius žmones, mes turime progą pasimokyti iš svetimų klaidų, turime šansą taip nenusiristi, jei tik pasuksime smegeninę tinkama linkme.
Niekas nedraudžia pakalbinti tokį žmogų ir paklausti kas gi per aplinkybės privertė jį taip nusiristi. Dažniausi atsakymai tikriausiai būtų „valdžia“. Bet nepulkite aklai tikėti.
Paklauskite kiek klasių šie žmonės baigė, ar ėjo į mokyklą noriai, ar mieliau mėgavosi laisvu grafiku. Paklauskite, ar jiems kada nors kas nors rūpėjo, ar turėjo jie tikslą ir kaip jo siekė.
Statistika rodo, kad tokie žmonės dažniausiai būna savimylos ir dėl visko linkę kaltinti visus, tik ne save. Juk turime daug pavyzdžių, kai žmonės gyvena nepasiturinčiai, bet jie švarūs, orūs ir inteligentiški. Tikriausiai jie turi kažkokį tikslą.
Tikslų gali būti daug, todėl jų nevardinsiu. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad tikslą pasiekti galima tik tada, kai labai atkakliai jo sieki. Na, o jei vis dėlto nepavyksta, vadinasi, tai nėra tavo tikslas. Ieškok kito! Tik nenuleisk rankų, kaip padarė šie žmonės, nes pavyzdį matai.
7. Gėrio mokytojai. Žmogus yra toks padaras, kad ir koks jis supuvęs būtų, jam pasidaro geriau, kai kažkam padeda. Tikriausiai ne vienas iš jūsų įmetę kelis litus į benamio delną pasijutote pakylėtas, pasijutote geresnis. Ar įsigilinote, kad jei nebūtų tas benamis tą dieną pasimaišęs, kai ėjote pro šalį, gal tą dieną būtumėte buvęs liūdnas, be nuotaikos?
8. Realybės pavyzdžiai. Kiekvienam žmogui gyvenime būna tokių akimirkų, kai atrodo nieko nesinori, atrodo viskas nesiseka. Užtenka pamatyti vadinamą bomžą ir mūsų smegenys pradeda generuoti tai, ką mes buvome pradėję pamiršti.
Praregime kiek mes daug turime, kokie mes laimingi ir kaip mums sekasi.
Taigi, jei nepamiršote mano pradžioje minėtos lazdos, kuri turi du galus, jei vis dar atsimenate, kad moneta turi dvi skirtingas puses, tikriausiai niekada nepulsite daryti konkrečių išvadų, nekaltinsite kažkokio nelaimingo žmogaus, kad jis neša tik nenaudą, nesiūlysite jo sodinti į kalėjimą už tai, kad jis nelaimingas, o visada pagalvosite, kad galbūt jo nelaimė yra tavo laimė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
