Aktorė ir laidų vedėja Beata Tiškevič-Hasanova ryžosi žengti prieš srovę ir visiems priminti, jog moteris – ne tik kūnas, ne tik geismo objektas, bet ir žmogus, asmenybė. O dėl brukamo „tobulos moters“ įvaizdžio jos dažnai jaučia nepasitenkinimą dėl savo išvaizdos, hiperbolizuoja savo trūkumus, kas turi įtakos mitybos sutrikimams ir sukelia aibę psichologinių problemų.
Drauge su dviem bendražygėmis B.Tiškevič-Hasanova surengė fotosesiją, kurioje dalyvavo 12 moterų. Tarp jų – ir pati Beata.
„Mes fotografavomės su apatiniais, norėdamos tokiu drąsiu žingsniu pasakyti ne tik sau – „esu tokia, kokia esu ir to pakanka“, bet ir kitiems – „priimkit mane tokią, kokia aš štai čia ir dabar stoviu prieš jus: atvira, pažeidžiama, su visom savo baimėm ir sopuliais, bet didele stiprybe to nesigėdyti ir pasidalinti su jumis“, – apie projekto, pavadinto „Mes. Moterys“, tikslą rašė aktorė. Platesnį jos pasakojimą apie projektą rasite čia.
„Bendraukime“ prisideda prie garsios moters iniciatyvos ir skelbia projektą „Istorija po tavo oda. Išdrįsk išsinerti“.
Drauge su B.Tiškevič-Hasanova kviečiame moteris jungtis į diskusiją: kalbėti apie tai, dalintis savo istorijomis, tapti nepriklausomomis nuo formuojamo „tobulos moters“ įvaizdžio, daugiau šypsotis ir priimti save.
Taip pat skelbsime B.Tiškevič-Hasanovos projekte dalyvavusių moterų nuotraukas ir jų istorijas. Tikimės, jog šios drąsios moterys paskatins prabilti ir kitas nuo tobulybės siekimo pavargusias bendramintes.
Jūsų dėmesiui, pasakojimas moters, kuri pirmoji pasidalijo savo nuotrauka iš garsiosios fotosesijos:
„Esu moteris, tiesiog moteris, viena iš mūsų, viena iš daugelio. Po mūsų susitikimo (su B.Tiškevič-Hasanova ir kitomis moterimis-Red.) pagalvojau, kad mano išgyvenimai, susiję su liga, yra tokie nereikšmingi, palyginus su tuo, ką išgirdau.
Kodėl atėjau į projektą?
Supratau iš karto, kad aš turiu ten būti, nes privalau kažką ištransliuoti kitoms moterims, draugėms, mamoms, sesėms.
Aš galiu drąsiai pasakyti, kad nesu susitaikiusi su savo kūnu, ir netgi kartais su savo vidumi, su savo siela. Aišku, daugelis gal ir pasišaipys iš manęs dėl tos „netaikos“. Sakys ir sakė, kad svarbu sveikata, o ne mano fizinis grožis.
Kai man pasakė, kad reikės šalinti krūtį, apsiverkiau: ne dėl diagnozės, o iš baimės, kaip aš atrodysiu be krūties. Todėl ryžausi atstatomajai operacijai.
Lyg ir viskas sutvarkyta, bet taikos vis tiek nėra. Šiandien vienas draugas parašė, kad turiu neblogą „kamufliažą“: išoriškai atrodau pilna gyvybės ir energijos, nors iš tikrųjų taip nėra.
Iš pradžių norėjau išspinduliuoti moterims, kad būtų drąsios, pasitikinčios savimi ir nepasiduotų nelengvoje kovoje su vėžiu. Dabar suprantu, kad ne tą aš noriu pasakyti.
Kai pamačiau savo nuotrauką, tai nepasakyčiau, kad mane ji sužavėjo. Reiškia, aš pati turiu atsikratyti iškreipto moters grožio suvokimo.
Reikia priimti save tokią – išrengtą, stovinčią prieš veidrodį, nes ne išoriniame moters grožyje slypi jos stiprybė ir pasitikėjimas.“
Pasidalykite savo pasakojimu ir jūs!
Savo rašinius galite įkelti per langą „Atsiųsk“ savo kompiuteryje arba iš karto iš savo telefono, naudodamiesi lrytas.lt mobiliąja versija. O galbūt labiausiai vertinate elektroninį paštą? Tuomet jūsų laiškų laukiame bendraukime@lrytas.lt.
Visas „Mes. Moterys“ nuotraukas nuo lapkričio 10 d. bus galima išvysti Vilniuje, kino teatre „Pasaka“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
