Mano rašinys apie recruiter’ius – t.y. asmenis, kurie programuotojus ir normalius žmones bando sėkmingai (ar nelabai) įdarbinti naujose įmonėse.
Ketinu parašyti keletą straipsniukų apie tai, kokias klaidas (ar gal tiksliau: keistenybes ir įdomybes) daro recruiter’iai, bendraudami su potencialiais (arba nelabai) darbuotojais. Visi šie pastebėjimai – tiek iš mano paties patirties, tiek išgirsti bendraujant su draugais ir kolegomis (kurie savo ruožtu bendraudavo su recruiter’iais).
Straipsniukai skirti tikrai ne tam, kad pasišaipyčiau, bet tam, kad ieškant potencialių kolegų būtų mažiau nesąmonių. Ir dar: šios klaidos buvo pastebėtos, kai buvo bendraujama arba telefonu, arba elektroniniu paštu.
Įmonės pavadinimas
Esminis dalykas darbinantis bet kurioje įmonėje. Visokie atsikalbinėjimai, kad „šios informacijos šiame etape negalima atskleisti“ ar pan. yra absoliuti nesąmonė. Kodėl? Dėl vienos labai paprastos priežasties: jeigu tu galvoji darbintis (ar keisti darbą), tu pirmiausia norėsi sužinoti įmonės pavadinimą. Kodėl? Nes galbūt tu į tą įmonę labai norėsi patekti (girdėjai apie ją gerų atsiliepimų), arba galbūt visiškai nenorėsi į ją eiti (girdėjai ne kokių atsiliepimų). Taip kad pasakėles apie konfidencialumą galima praleisti. O jei ne – potencialaus darbuotojo galima ir nesužavėti.
Atlyginimas (t.y. - kiek įmonė siūlo)
Antras labai svarbus punktas pradinio bendravimo telefonu arba elektroniniu paštu metu. Vėlgi: pasakos, kad „dėl konfidencialumo mes to negalime atskleisti” (skaityti pirmą punktą) arba „tai derybų reikalas“ (alternatyvi versija: „priklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos“) yra vėlgi nesąmonė.
Kodėl? Suprantama, kad atlyginimas yra „derybų reikalas„ ir „priklauso nuo kvalifikacijos“. Niekas nesiginčija. Esmė: jeigu toje firmoje tau siūlo ABCD algą, o tu nori EFGH algos (kur EFGH > ABCD), tai tu gal net nenorėsi eiti į tą firmą pokalbio? Kam eiti į įmonę pokalbio, jeigu tu iš karto žinai, kad už siūlomą sumą tu tikrai neisi darbintis? Taip sutaupysi ir savo, ir recruiter’io, ir įmonės laiką.
„O kiek norite algos?“
Alternatyvus prieš tai buvusiam punktui ir kartu slidus klausimas, kuris man irgi kartais atrodo keistas. Aš suprantu, kad norima išsiaiškinti (bent maždaug), į kokius atlyginimo rėžius potencialus darbuotojas taiko, tačiau ką galima atsakyti į tokį klausimą, kai nežinai:
a) Kur yra įmonė (gal reikės važiuoti automobiliu)? b) Ar yra virtuvėlė (pietums)? c) Kokie siūlomi darbo įmonėje privalumai (pvz. yra stalo futbolo stalas)? d) Kaip atrodo pati įmonės aplinka (ar tvarkinga ir pan.)?
e) Prie kokio projekto bus dirbama (ar įdomus) ir kokios yra naudojamos technologijos (kitas punktas) Ir t.t.
P.S. Jei kas: aš norėčiau 1 000 000 eurų po mokesčių per mėnesį ;)
Prie kokio projekto bus dirbama ir kokios technologijos?
Labai svarbus punktas programuotojams. Jeigu nežinote – blogai. Aš suprantu, kad recruiter’is gali nežinoti, ar bus dirbama su „Java 7“ ar „Java 8?“ (grynai techninis klausimas), tačiau į potencialaus darbuotojo klausimą apie naudojamas technologijas gi galima pasiruošti sąrašą įmonėje naudojamų technologijų (arba paprašyti programuotojų, kad paruoštų) ir jį persiųsti.
Potencialus darbuotojas turbūt nepuls klausinėti smulkmenų, tačiau jam į klausimą bus atsakyta. Viskas. Šio klausimo tikrai galima tikėtis įdarbinant programuotoją, tad jam tikrai reikia pasiruošti iš anksto.
„Viskas bus paaiškinta, kai atvyksite“
Vienas geriausių pokštų kuriuos esu išgirdęs iš recruiter’ių. Na, ne pokštų, bet realaus atsakymo (tikslios citatos nepamenu, bet mintis buvo ši).
Įsivaizduokit: aš klausiu kažko apie darbo sąlygas ir projektą, o man atsako: jūs atvažiuokite pas mus ir mes jums viską paaiškinsim pradinio pokalbio metu. Tai palaukit… Man važiuoti į įmonę (t.y. pietų metu nevalgyti ir trenktis į kitą miesto galą), kad gaučiau atsakymą į klausimą: ar Jūs darbe turite stalo futbolo stalą? Aš suprantu, kad į įmonę reikės važiuoti tolimesniuose atrankos etapuose, tačiau pačioje pradžioje – nemanau, nemanau… Gi elektroniniu paštu (ar telefonu) tikrai galima atsakyti į paprastus klausimus.
Aš puikiai suprantu, kad gili mintis yra tokia, jog jei tu sugaiši laiką važiuodamas į įmonę pačiam pirmam pokalbiui, tai vėliau jau bus sunkiau atsisakyti (juk laiką jau sugaišai). Tačiau toks požiūris („tu atvažiuok, tik tada mes paaiškinsim“) rodo ir nepagarbą būsimam kolegai, kadangi atsisakoma suteikti pradinę informaciją apie įmonę.
Kai aš sulaukiau tokio kartu ir mandagaus, tačiau kartu ir nepagarbaus atsakymo, padėkojau už sugaištą laiką bendraujant elektroniniu paštu ir į tą įmonę tikrai nevažiavau. Istorijos pabaiga.
„Pirmiausia bus galimybė mokytis iš kolegų“
Tai tiksli citata atsakant į klausimą, kaip įmonė investuoja į darbuotojų tobulėjimą. Wow… Geras atsakymas. Pasakykite man nors vieną darbą, kuriame nėra galimybės mokytis iš kolegų. Galvojau, bet taip ir nepavyko sugalvoti. Niekaip. Ir viskas – tai buvo visas atsakymas. Sutikit: atsakymas logiškas, tačiau kai geriau pagalvoji – akivaizdus.
Užuomina, ką maždaug reikėtų atsakyti: mokymai, kursai, literatūros pirkimas ir pan.
Atlyginimas – dar ne viskas
„Siūlome didelę algą, tad ateikite pas mus.“ Na, maždaug taip.
Mielieji, alga tikrai ne viskas. Esu vieną kartą gyvenime išėjęs į naują darbą už didesnę algą (ir mokymus, ir kursus, ir literatūrą ir t.t.) ir labai gailėjausi. Tikrai. Po to išėjau dirbti už mažesnę algą ir, žinote ką, vertėjo.
Taip kad ne vien atlyginimas viską lemia, bet ir darbo sąlygos, visokie papildomi bonus’ai (yra: gerai, nėra: ką darysi) ir, kas visų svarbiausia, geri santykiai naujame darbe. Va taip.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
