Sakykit tiesiai šviesiai, kad tikėjotės kaip ir daugelis tikisi, kad užsienyje pinigai auga ant medžių: belieka pakelt ranką ir nusiskint... Deja, pinigus reikia visur uždirbt sąžiningai, atsakingai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Tik yra du skirtumai: kad ir kaip Lietuvoje dirbtum sąžiningai ir atsakingai, tavo atlyginimas vis tiek tik minimumas, o čia dirbdama tą patį darbą, nemokėdama visiškai už nieką, gauni kas mėnesį į savo sąskaitą savivaldybės mero atlyginimą. Tai kas negerai?!
Taip ir norisi paklaust: kur esat augintos, kokiame akvariume, kad jums neteko iki šiol šveist tualeto namuose, kaimo sodyboje ar sode? Negi Lietuvoje nieks ir niekada neužteršia tualetų, neaptaško virtuvės sienų riebalais? O paklauskit Lietuvoje dirbančios ir viešuosius tualetus valančios darbuotojos, kiek ji gauna per mėnesį atlyginimo? Manot jai nereikia dirbt?
Negi galvojate, kad Vokietijoje nieks nesinaudoja tualetais ir nieks neserga silpnaprotyste? Visur gyvena žmonės, vieni susitvarko visus šiuos reikalus patys, kiti, būdami labai užimti, kreipiasi į įdarbinimo agentūras ir prašo skirti darbuotoją jų sergančiam šeimos nariui prižiūrėti. Ir tai yra normalu, tai yra gyvenimas.
Mes pačios renkamės, ar mums dirbti tokį darbą, ar ne. Juk ir pareigybės aiškios: ambulatorinė slauga, slaugytoja. Tai ir taip aišku, koks darbas bus. Be to, prieš pasirašant sutartį, reikia ją skaityti, o jei tavęs kas netenkina, aiškintis, tartis.
Nesuprantu, kam nerti stačia galva bet kur, rizikuoti dirbant nelegaliai, vergauti, vaidinti nuskriaustą, dejuoti, kad bėgau nuo neištikimo vyro ir t.t. Ar ne paprasčiau būtų buvę sudaryti „tokias“ sąlygas neištikimam vyrui, kad jis bėgtų nuo tavęs į Ispaniją apelsinų skinti, o tu likusi viena vartytumeisi baltuose pataluose, naudotumeisi nepriekaištingu tualetu ir spindinčia virtuve...
Aš dirbu slaugytoja jau dvejus metus. Esu labai patenkinta darbu, pati renkuosi, kiek man dirbti, kiek atostogauti Lietuvoje. Niekada net nesuabejojau, kad nenorėčiau dirbt. Priešingai, aplankau artimuosius, susitinku Lietuvoje su suaugusiais vaikais, gyvenančiais kitoje šalyje, ir vėl planuoju kelionę pas manęs tikrai laukiančius senukus.
Dirbu legaliai, moku valstybei visus reikiamus mokesčius, užsidirbau pensiją Lietuvoje, dabar moku mokestį pensijai gauti užsienyje. Butas – nemokamai, komunalinės paslaugos – nemokamos, maitinimas – nemokamas, skrydis lėktuvu pirmyn ir atgal – nemokamas, kelionės autobusais ir tramvajais – nemokamos (nes agentūra nuperka mėnesinį bilietą), mokesčių už išdirbtus metus susigrąžinimas ir t.t. Be to, ką tik restorane atšventėm Padėkos dieną, kurią suorganizavo agentūros vadovybė visiems savo darbuotojams. Visada girdim tik pagyrimus, padėkas už nepriekaištingą darbą. Visada pabrėžia, kad lietuvaitės labai darbščios, atsakingos, dėmesingos, rūpestingos darbuotojos. Tai džiugina. O šiandien apsilankiusi agentūros biure su reikalais, buvau maloniai nustebinta, kada vadovybė artėjančių švenčių proga įteikė šampano, šokolado, ikrų ir t.t.
Tokiais atvejais imi galvot – tai kas geriau: ar sėdėt Lietuvoje pusiau šaltame bute ir galvot, kaip reiks mėnesio gale susimokėt už šildymą, komunalines paslaugas, ar čia dirbt ir per du mėnesius užsidirbt atlyginimą, kurį Lietuvoje galėčiau gauti per metus?
Juk esam mamos, močiutės. Nors dirbom visą gyvenimą, ne visada galėjom kažkuo pradžiugint vaikus ar palepint anūkus, nes paprasčiausiai nebuvo už ką. O dabar sau galiu leist daug ką. Nors dirbu viską tą patį, ką ir namuose, man niekada ir nieks nemokėjo tokio dydžio atlyginimo. Pagaliau jaučiuosi pastebėta, įvertinta, skatinama. Man čia gerai, todėl dirbu čia, esu patenkinta darbu ir, kiek sveikata leis, dirbsiu toliau.
O kaip pavyzdį galiu pasakyti ir tai, kad aš nemeluoju ir ne viena naudojuosi šia gera agentūra. Iš savo miesto esu pakvietusi jau devynias moteris, kurios dirba kartu su manimi, kartu su manimi švenčia šventes, išvažiuoja į Lietuvą atostogaut ir vėl grįžta dirbt.
Mes visos esam labai labai patenkintos darbu, atlyginimu, vadovybės dėmesiu, o toms, kurios tikrai nori dirbt ir užsidirbt, kviečiu jungtis į mūsų kolektyvą....
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
