Kaip švęsite: patriotiškai, pilietiškai ar šovinistiškai?

Patriotizmas mirė jau seniai. „Patriotizmas yra padugnių ir niekšų prieglobstis“ – rašė Friedrichas Nietzsche. Patriotizmas buvo suplaktas su šovinizmu ir pilietiškumu. Šios sąvokos nereiškia to paties, tačiau dažnai painiojamos.

Neverta stebėtis, kad piliečiai darysis vis labiau pilietiški ir vis mažiau patriotiški.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Neverta stebėtis, kad piliečiai darysis vis labiau pilietiški ir vis mažiau patriotiški.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lina Kančytė

Mar 10, 2015, 4:21 PM, atnaujinta Jan 11, 2018, 12:42 AM

Patriotizmas apibūdina pagarbą ir meilę savo kraštui. Šovinizmas aukština kraštą, žemindamas kitus. Pilietiškumas yra privalomų pareigų savo kraštui atlikimas – tokių, kaip karinė tarnyba, balsavimas ar vėliavos prie namo iškėlimas.

Valstybė iš savo piliečių gali reikalauti pilietiškumo, tačiau patriotiškumas – tai jau asmeninis pasirinkimas. Čia tas pats, kas priversti mylėt – neįmanoma, kad ir kiek stengsiesi. Pilietiškumas panašus į santuoką, kurioje nebeliko meilės. Tuomet arba skiriamasi, arba sutuoktinio pareigos atliekamos tik todėl, kad taip reikia.

Kovo 11-ąją taip pat galima švęsti patriotiškai, pilietiškai ir šovinistiškai. Pilietiškumą savotiškai reprezentuoja agentūros, kurios užsiima vėliavų kabinimu valstybinių švenčių metu. Tereikia užsisakyti paslaugą – pilietinė pareiga bus atlikta, net nepakilus nuo sofos. Šovinistiška būtų kelti vėliavą su piktdžiuga, neapykanta kitataučių atžvilgiu, norint juos suerzinti. Patriotiška, kai vėliavos pakėlimas kelia džiaugsmą, pasididžiavimą.

Kitaip tariant, ar vėliavos kabinimas bus pilietinis, patriotinis ar šovinistinis veiksmas priklauso nuo kabinančiojo tikslų.

Mokyklose vedamos pilietiškumo ugdymo pamokos parodo, kad valstybės dėmesys sutelktas būtent į pilietiškumą. Neverta stebėtis, kad piliečiai darysis vis labiau pilietiški ir vis mažiau patriotiški. Mokiniai eis į minėjimus, nes tai pilietiška, bet neklausys kalbų apie valstybės atkūrimą. Jie giedos himną, jei tik mokės žodžius, tačiau tai jų nei kiek nejaudins. Nes jaudulys yra patriotiškas.

Atrodo, kad patriotizmas tyliai ir be didesnio skandalo pasitraukė iš mados – panašiai, kaip kadaise platėjantys džinsai ar kava iš keramikinių puodukų. Dabar patriotizmą propaguojantys žmonės daugiau yra laikomi atsilikusiais arba apimtais nostalgijos.

Tačiau mados grįžta. Galbūt 2013 m. Mis Lietuva tapusi Rūta Mazurevičiūtė yra grįžtančios tendencijos pranašė? Ji ir prieš, ir po konkurso buvo savanorė kariuomenėje.

Palikime valstybės vadus stebėtis, kodėl stokojama entuziazmo eiti į kariuomenę. Per tą laiką piliečiai ramiai stebės, kaip pasamdyta firma įvykdo jų pilietinę pareigą, kabindama vėliavą ir vilsis, kad pavyks pasamdyti, kas už juos gintų valstybę.

Svarbiausia, kad pareiga būtų įvykdyta įdėjus kuo mažiau pastangų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?