Dukra lankė dainavimo būrelį ir po koncerto prieš Kalėdas stipriai sunegalavo – tapo mieguista, teisinosi, kad pavargo po koncerto, ir atgulė pamiegoti. Numigusi porą valandų, pradėjo skųstis galvos skausmu, pakilo temperatūra. Aš, žinoma, pagalvojau, kad greičiausiai gripas. Sugirdžiau vaistų ir nuėjome miegoti.
Naktį pakilo dar aukštesnė temperatūra, o ryte pradėjo vemti. Buvau girdėjusi, kad nuo vėmimo vaikams sukyla acetonas. O kadangi ji augo labai sveika ir niekada nesirgo, niekada nebuvo tekę gulėti ligoninėje, aš išsigandau ir iškviečiau greitąją pagalbą.
Atvažiavusi gydytoja paprašė dukros palenkti galvą į priekį, bet galva nesilenkė. Gydytoja nusprendė vežti dukrą į ligoninę.
Nuvykus ten, ant dukros kūnelio atsirado bėrimas. Padarius tyrimus paaiškėjo baisi diagnozė – tai buvo meningokokinė infekcija. Buvo iškviestas reanimobilis ir dukra išvežta į Klaipėdos vaikų ligoninę.
Kadangi būklė sparčiai blogėjo, ji buvo paguldyta į reanimacijos skyrių. Pakartojus tyrimus Klaipėdoje, meningokokinės infekcijos diagnozė pasitvirtino.
Buvo skiriami brangiausi antibiotikai, kad mano dukra būtų išgelbėta. Daktarai darė viską, ką galėjo, o aš per ašaras nemačiau nieko. Jie dėl dukros gyvybės kovojo tris paras ir ragino tikėti, kad ji išgyvens.
Po trijų parų grėsmė atslūgo, bet ji tebebuvo intensyvios terapijos skyriuje, kadangi atsirado nauja grėsmė – gydytojai įtarė, kad po meningokokinės infekcijos dukra gali likti kurčia. Po savaitės ji buvo perkelta į LOR skyrių, dar po savaitės sužinojau, kad su klausa problemų nebus ir ji įveiks šia baisią ligą be jokių pasekmių! Kadangi esu susidūrusi su šia liga, su ašaromis skaitau straipsnius apie naujus šios klastingos infekcijos atvejus. Suprantu, kokie tėvų išgyvenimai, kai jie susiduria su šia liga.
Taip pat sužinojau, kad ši infekcija užkrečiama. Taip buvo ir mano dukrai, nes susirgo dar du vaikai, kurie kartu koncertavo.
Pradėjusi daugiau domėtis, sužinojau, kad yra skiepai nuo šios infekcijos. Pasirodo, kad persirgus šia liga imunitetas labai nusilpsta ir yra tikimybė antrą kartą užsikrėsti tuo pačiu, jeigu papultum į infekcijos židinį. Aš paskiepijau savo dukrą, kad, neduok Dieve, šis košmaras nepasikartotų.
Mūsų atvejis buvo pavyzdys visoms mano draugėms. Jos taip pat paskiepijo savo mažylius ir buvo ramesnės.
Mano dukra susirgo, kai jai buvo dešimt metų. Šiais metais jai jau bus dvidešimt, bet, kaskart jai sukarščiavus, aš ir dabar liepiu palenkti galvą. Ji man atsako: „Žinau, ką tu galvoji, bet, mama, man viskas gerai.“
Visiems tėveliams linkiu, kad praėję košmarai jų nepersekiotų ir netektų susidurti su šia klastinga liga.
Dukra susirgo prieš pat Kalėdas, gruodžio 22-ąją, o po Kalėdų sužinojau, kad ji gyvens. Tai buvo pačios geriausios Kalėdos mano gyvenime. Ačiū Dievui ir gydytojams, kad mes galime švęsti savo antrąjį gimtadienį!
Esu be galo dėkinga visiems gydytojams, kurie išgelbėjo mano vienintelei dukrai gyvybę!
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
