Nuvažiavome į ligoninę. Padarė tyrimus, nustatė šlapimo pūslės uždegimą, išrašė vaistu ir išleido namo. Po 3 dienų vėl grįžome į priimamąjį, vėl padare tyrimus, pasakė, kad viskas gerai, išrašė vaistų nuo spazmų ir tiek. Bet problema neišsisprendė.
Tada ėjome pas šeimos gydytoją. Išgėrėme kursą antibiotikų, lyg ir padėjo, bet neilgam – 2013 metų sausio 13-ąją su temperatūra nuvažiavome į ligoninę. Padarė tyrimus, nustatė inkstų uždegimą, visą savaitę leido antibiotikus, išbėrė nuo dažno šlapinimosi. Nepadėjo.
Penktadienį apžiūrėjo urologai, padarė echoskopiją ir žinia kaip iš giedro dangaus – kažkoks darinys šlapimo pūslėje. Nuo tos akimirkos – viskas kaip per miglą, akyse ašaros ir ilga nežinia.
Iš pediatrijos korpuso paguldė į chirurgijos korpusą, į urologijos skyrių. Buvo penktadienis, pasakė, kad pirmadienį darys operaciją, žiūrės, koks tai darinys Įstatė kateterį šlapimui nutekėti ir per savaitgalį visas bėrimas išnyko, pradėjo gerai jaustis.
Išaušo pirmadienis, laukėm operacijos. Palydėjau į operacinę. Pusantros valandos atrodė kaip amžinybė. Pagaliau sulaukiau daktarų ir blogos žinios – vėžys. Tik koks? Dar jie nežino, reikia laukti tyrimų rezultatų.
Ašaros liejosi upeliais. Atvežė vaiką į palatą, o aš negaliu nustoti verkti. O ji man sako: „Viskas bus gerai, aš pasveiksiu.“
Penktadienį sužinojau, kad dukrai – minkštųjų audinių vėžys. Perkėlė į onkohematologijos skyrių. Man buvo šokas. Nesinorėjo niekur eiti iš palatos, bet dukrytė buvo judri, visur norėjo eiti, tai ir ėjome.
Pradėjo pirmą chemoterapijos kursą. Informavo apie šalutinį poveikį - nuslinks plaukai ir pykins. Pasąmonėje nenorėjau tuo tikėti. Galvojau: „Mums tai plaukučiai nenuslinks.“ Tačiau pradėjo slinkti. Išgyvenau, kaip į tai reaguos dukrytė. O ji išdidžiai sako: „Pasveiksiu ir užaugs nauji.“
Po daugiau nei mėnesio išleido mus namo. Buvome be galo laimingos, vyras lankė mus kasdien, atvažiuodavo aplankyti seneliai ir giminaičiai. Turime dar vieną vaiką, kurį prižiūrėjo visi, kas galėjo, nes vyras turėjo dirbti, o aš su dukryte – ligoninėse.
Nuo sausio iki balandžio mėnesio mums su pertraukomis taikė chemoterapiją Padarė kompiuterinį tyrimą ir gera žinia – darinys sumažėjo. Padarė operaciją ir viskas gerai buvo.
Dar turėjome pabaigti chemoterapijos kursą, ir laukė švitinimas. Gydytoja nustatė, kad reikia 21 procedūros.
Kuo toliau, tuo visi tyrimų rezultatai buvo geresni. Pradėjo augti plaukučiai, didėjo svoris ir ūgis.
Jau 2014 metais dukra pradėjo lankyti darželį. Dabar ji jau paruošiamojoje grupėje ir šį rudenį eisime į pirmą klasę. Mergaitė lanko šokių būreli, jau moka beveik visas raideles. Turi gerą atmintį, greitai išmoksta eilėraščius ir gerai seka pasakas.
Visa šeima stengiamės praleisti kuo daugiau laiko kartu, pramogaujame. Važiuojame į bažnyčią ir dėkojame Dievui, kad mūsų mergytė pasveiko.
Jūs galite padėti sergantiems vaikams, tokiems kaip Ilonos dukrelė.
I.Makarovienės rašinys skirtas „Bendraukime“ ir Vytauto Kernagio fondo projektui “Baltas paukštis“ paremti. Paaukotos lėšos bus skirtos onkologinėmis ligomis sergančių vaikų laisvalaikiui organizuoti.
Užsiėmimai ligoninėse su profesionaliais menininkais užpildo mažųjų ligoniukų laiką tarp alinamų gydymo procedūrų, palaiko svajones ir viltį išgyti.
Vytauto Kernagio fondui galite skirti 2 procentus pajamų mokesčio, taip pat paaukoti tiesiogiai, pervesdami aukas į fondo sąskaitą.VŠĮ Vytauto Kernagio fondas
Įmonės kodas: 301675441
PVM Mokėtojo kodas: LT100004518615
Bankas: AB Swedbank
A/S nr. LT637300010107392278
Adresas: B.Dvariono 15-29, LT-08431 Vilnius.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
