Kitą dieną į mokyklą neišėjo. Dar ryte manėme, kad išsisuksim be gydytojų, tačiau po pietų nuvykome pas gydytojus. Ten iš karto išrašė siuntimą į Kauno klinikas. Nuvažiavom pasitikrinti, ar nebus kartais apendicitas. Tačiau gydytojas, paspaudinėjęs pilvą, užčiuopė didžiulį auglį.
Bet dar ir tada nieko nesupratau.
Sūnų paguldė į ligoninę ir paaiškino, kad reikės imti mėginuką iš pilvo. Tačiau operacijos dieną mus ištiko didžiausias šokas. Nors gydytojas ir paaiškino, kodėl per šoną išvedė žarnelę, vadinamą stoma, vaizdas vis tiek buvo siaubingas.
Po trijų dienų laukė dar vienas siurprizas. Sūnui Burkitto limfoma – vėžinis susirgimas. Užplūdo nerimas ir neviltis. Su reanimobiliu nuvežė į Santariškes.
Ten mus pasitiko labai šaunios sesutės ir gydytoja Tamulienė. Pirmas mano klausimas gydytojai – ar pasveikstama nuo vėžio? Ji paaiškino, kad 80 procentų pasveiksta, tačiau būna ir išimčių.
Padariau išvadą, kad mano Lukas būtinai pasveiks.
Kitą dieną pradėjo leisti „chemiją“. Pirmasis chemoterapijos kursas truko 5 dienas. Iš pradžių džiaugėmės, kad lengvai praėjo, bet deja... Dar po 2 parų pakilo temperatūra, visa burna pavirto baisia žaizda, kentė didžiausius skausmus, negalėjo nei geri, nei valgyti. Tai truko apie 6 dienas.
Taip Kalėdas ir Naujuosius metus sutikome atskirai nuo kitų šeimos narių. O sausio 5 dieną išvykome namo.
Viskas buvo lyg ir gerai, tačiau vaikas jau savarankiškai vaikščioti negalėjo, tiesiog alpdavo. Apie alpimą mane informavo kitos mamytės, kurių vaikučių gydymas buvo pradėtas keliais mėnesiais anksčiau.
Iki ligos mano sūnaus ūgis buvo 165 cm, o svoris – 48 kg. Po gydymo svoris nukrito iki 26 kg. Be abejo, dėl to ir vaikščioti nepajėgė.
Vėliau buvo darytos dar 3 pilvo operacijos. Iš viso teko ištverti penkis chemoterapijos seansus. Pirmąjį ir penktąjį kentėjo labiausiai.
Kai tarp chemoterapijų grįždavom namo, visuomet dar papuldavom į Kauno klinikas, nes visos „bacilos“ lipo kaip musės prie medaus. Tai plaučių uždegimas, tai suprastėjęs kraujas.
Dabar tai liko lyg sapnas praeityje. Mes jau esame beveik sveiki.
Jūs galite padėti sergantiems vaikams, tokiems kaip Lukas.
V.Mazurkevičienės rašinys skirtas „Bendraukime“ ir Vytauto Kernagio fondo projektui “Baltas paukštis“ paremti. Paaukotos lėšos bus skirtos onkologinėmis ligomis sergančių vaikų laisvalaikiui organizuoti. Užsiėmimai ligoninėse su profesionaliais menininkais užpildo mažųjų ligoniukų laiką tarp alinamų gydymo procedūrų, palaiko svajones ir viltį išgyti.
Vytauto Kernagio fondui galite skirti 2 procentus pajamų mokesčio, taip pat paaukoti tiesiogiai, pervesdami aukas į fondo sąskaitą.
VŠĮ Vytauto Kernagio fondas
Įmonės kodas: 301675441
PVM Mokėtojo kodas: LT100004518615
Bankas: AB Swedbank
A/S nr. LT637300010107392278
Adresas: B.Dvariono 15-29, LT-08431 Vilnius.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
