Nežinau būsimos koncepcijos, tačiau žinau viena – amžinos vertybės ir yra amžinos, jos nesensta. Ir jei žurnalo turinys bus apie dietas, „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, Lietuvos padangės super, mega bei ultra žvaigždyno mintis apie naują nagų laką, partnerį, suknelę, plastinę operaciją, tai bus tikrai labai liūdna.
Tokių žurnalų su iškreipta realybe jau ir taip pilna, o paskaičius kyla įtarimas, ar čia tu esi nepilno proto, ar kiti kenčia nuo „pūstagalvystės“ sindromo? Ir jei neturi kritinio mąstymo, tai prisiskaitęs tuštybių, medžiosi pusamžį vyrą, kuriam akiplėšiškai karsiesi ant kaklo, nes jis turi „nuliovą“ mašiną ir prabangų namą. Nes kam lenkti nugarą ir tobulėti kažkokiame darbiūkštyje už „siaubingai“ mažą atlygį, kurį gauna naujokai be patirties?
Nes tik šiais laikais paaugliai per Kalėdas negavę „Ipad'o“ puola į isteriją, prilygstančią artimo žmogaus netekčiai. Nes tik šiais laikais ne gėda viešinti save ne dėl asmeninių nuopelnų, o dėl to, kad esi daug pasiekusių, autoritetą visuomenėje pelniusių žinomų tėvų vaikas. Tėvų, kurie patys, tikėtina, gyvenimą pradėjo nuo nulio ankštame bendrabučio butelyje, tačiau turėdami gyvenimo tikslą ir neiškreiptas vertybes pasiekė tai, kuo vaikai gali didžiuotis. Ir jie tikriausiai žinojo, kad nieko nepasiekus vertėtų tuščiai nesigirti.
Apie šiuos ir daugybę kitų atvejų rašė šis išskirtinis žurnalas ir iš pirmo žvilgsnio tuštybių muge kvepiantys straipsniai toli gražu tokie nebūdavo, jei žurnalo skaitytojas turėjo nors krislą kritinio mąstymo ir įžvalgos.
Tuo pačiu, tai buvo žurnalas, kuris viešino istorijas apie niekam nežinomus žmones, nes jie turėjo didelę širdį ir turtingą vidinį pasaulį, matydami ne vien save, tačiau ir aplinkinius, kuriems ištiesdavo ranką. Straipsnių herojai elgėsi taip, kaip dauguma garsių žmonių niekada nepasielgs.
Ir jeigu dauguma jaunų merginų, prisiskaičiusios žurnalų apie Lietuvos „elitą“, verkia dėl to, kad neturi idealios figūros, turtingo vyro ar vardinių rūbelių, tai, man regis, verkti reikėtų būtent tiems žurnalų herojams, nes nėra nieko blogiau, kaip plačiai demonstruoti skurdų vidinį pasaulį ir iškreiptas vertybes.
Bandau suprasti, kur slypėjo šio žurnalo negatyvumas? Atsakymo dar neradau, abejoju ar rasiu, nes jei kartais užklupdavo niūrios mintys dėl dėmesio nevertų dalykų, paskaičiusi žurnalą greitai sugrįždavau į realybę, neretai net pasidarydavo gėda, jog įvairūs menkniekiai atrodė kaip pasaulio pabaiga.
Padrąsinančios Jurgos mintys, straipsniai apie herojus, kurie nepelnytai gyvenimo nuskriausti griebdavosi paskutinio šiaudo ir rasdavo jėgų atsitiesti... Tai buvo žurnalas su labai aiškia misija, kuris kiekviename žingsnyje bandė priminti apie būtinus dalykus kiekvieno žmogaus gyvenime – sąžinę, moralę, žmogiškumą, gebėjimą džiaugtis gyvenimu ir atsakomybę už savo veiksmus.
Man tikrai įdomu, kas slepiasi po terminu „vakarietiškas“. Gal bus daugiau stiliaus patarimų ar tiesiog daugiau reklamos puslapių su skudurėliais, kurie nuo Milano, Paryžiaus, Londono ir Niujorko podiumų „nulipo“ prieš porą metų, tačiau Lietuvoje yra labai stilingi ir madingi?
Jei kam mados ir stiliaus sritis įdomi, tikrai skaito specializuotus žurnalus. O ką reikės skaityti tiems, kurie tiki, jog tikrasis džiaugsmas ir laimė slypi ne liemenėlės dydyje ar bateliuose, tačiau veikloje, kuri turi prasmę ir nevienadienį rezultatą.
Jog tikroji laimė yra, kai tavo šeima ir artimieji yra sveiki, laimingi, mylintys ir mylimi ir kurių meilę bei palaikymą jauti kiekvieną dieną, o pačiam nėra svetimas nuoširdumas, užuojauta ir altruizmas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
