Baigiantis savaitei, penktadienį, važiavau Klaipėdos autobusų parko autobusu iš Telšių į Klaipėdą (autobuso maršrutas Biržai – Pasvalys – Šiauliai – Telšiai – Kretinga – Palanga – Klaipėda).
Autobusas turėjo atvykti 18 val. 15 min., tačiau apie 10 min. vėlavo. Nieko tokio, ir suprantama, kadangi Telšiuose uždarytas pagrindinis kelias dėl savaitgalį vykstančios miesto šventės ir buvo susidariusios šiokios tokios automobilių spūstys.
Atvažiavus autobusui ir prasivėrus durims išgirdau, kaip vairuotojas vieną iš važiavusiųjų piktu tonu paragino greičiau lipti lauk. Jau tada supratau, kad kažkas čia ne taip.
Vairuotojas paklausė, ar visi turime iš anksto nusipirkę bilietus. Atsakiau, kad neturiu, bilieto neturėjo dar viena moteris. Kilo pirmoji vairuotojo pykčio banga, kurios teko klausytis perkant bilietą, nes mes nesugebame nusipirkti bilietų iš anksto, perkame juos autobuse, o jis mat ir taip vėluoja.
Visiems susėdus pajudėjome, lėkėme, manyčiau, kaip autobusui įspūdingu greičiu. Tikriausiai kiekvienas telšiškis ar netoliese gyvenantis žino už Telšių esančius „linksmuosius kalnelius“. Kai jais važiavome, leidžiantis nuo kalniuko kūną apimdavo jausmas, lyg būčiau karuselėje. Vairuotojui kelyje nuolat vis kas nors maišėsi, o tie, kurie trukdė, buvo „užpypinti“.
Kretingos autobusų stotyje autobuso laukė kokie šeši vaikinukai. Jiems priėjus prie autobuso ir vairuotojo paklausus, ar jis važiuos į Palangą, kilo antroji pykčio banga. Vaikinai buvo taip aprėkti, kad net pačiame autobuso gale sėdintys snaudžiantys keleiviai turėjo prabusti nuo riksmų.
Vairuotojas bėrė: „Ar jie nemato? Viskas parašyta! Atsirado studijuojantys profesoriai, kurie nieko nesupranta“. Tokie įžeidinėjimai tęsėsi visą laiką, kol vaikinai pirko bilietus.
Prie viso to vairuotojas pašaipiai rėžė vienam vaikinui, kad turbūt ir taip važiuoja už tėvo pinigus, o ne už savo. Vaikinas paprašė, kad autobuso vairuotojas jo neįžeidinėtų, nes pats, tikriausiai, to taip pat nenori. Iš vairuotojo sulaukė atsakymo, kad jis neįžeidinėja, o tik klausia, ar važinėja už tėvo pinigus?
Pati autobusais važinėju labai retai, panašiai kartą per metus, todėl man toks vairuotojo elgesys visiškai nesuprantamas. Naudotis šiomis paslaugomis tikrai jokio noro nebebus.
Kitos dienos ryte paskambinau į Klaipėdos autobusų parką, nes norėjau papasakoti apie situaciją, su kuria susidūriau. Ten atsiliepusi moteris padiktavo kitą telefono numerį. Paskambinau juo, papasakojau viską, pasakiau, kad tikiuosi, jog bus sureaguota, man atsakė teigiamai. Tada dar pridūriau, kad žadėjau nufilmuoti, bet to nebepadariau. Savo nuostabai išgirdau pašaipiai sakant:“Oj, kokia gudruolė! Tai kitą kartą imk ir nufilmuok“. Ragelis buvo padėtas... Kaip supratau, likau kalta, kad paskambinau, nes darbuotojas darbuotoją gins.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
