Daugelis piktinasi kyšininkavimu, kyšius imančiais ar net jų prašančiais medikais. Deja, neretai tie patys kyšininkus smerkiantys žmonės, kai rimčiau suserga, „pamiršta“ savo pasipiktinimą korupcija ir patys siūlo kyšius gydytojams.
Daugeliui tai atrodo visai normalus ir nepeiktinas dalykas arba padejuojama, kad tokia yra sistema, ir nieko čia nepakeisi. Tačiau galima mąstyti ir elgtis kitaip. Šiame straipsnyje pateikiama 10 priežasčių, dėl kurių neverta duoti kyšių medikams.
1. Tiek kyšio davimas, tiek jo ėmimas yra nusikaltimas. Kad ir kaip nekaltai atrodytų į gydytojo kišenę įbruktas vienas ar keli banknotai, bet verta nepamiršti, kad, išaiškėjus kyšio davimo faktui ir apie tai sužinojus tam tikroms tarnyboms, galima susilaukti baudžiamosios atsakomybės.
Nors gydytojams duodamų pinigų sumos nesiekia tūkstančių ar milijonų, bet tai vis tiek nelegalios pajamos, būtent dėl tos priežasties viskas vyksta slaptai, o apie duotą kyšį žino tik jo davėjas ir ėmėjas, kartais dar keli artimesni žmonės (šeimos nariai, giminaičiai, draugai). Jei tai nebūtų nusikaltimas, kiekvieno gydytojo kabinete stovėtų tam tikslui skirta dėžutė, o kyšį norinčiam duoti pacientui nereikėtų slapstytis, jausti įtampos ir baimės.
2. Kyšio davimas yra egoistiškas poelgis. „Duodantysis“ pirmiausia siekia naudos sau ar savo šeimos nariams ir pamiršta tuos, kurie tiesiog neturi ko duoti. Pinigai yra laikina ir greitai praeinanti gėrybė, o mes nė vienas nežinome, ar kada nors neteks atsidurti to vargšo vietoje.
Kažin ar būtų malonu, jei tektų patirti įvairius nepatogumus, būti prasčiau apžiūrėtam nei kiti pacientai vien dėl to, kad kai kurie medikai yra pripratę gauti kyšius ir nedavusius pacientus laiko „antrarūšiais“. Gydymas Lietuvoje kol kas dar yra nemokamas, ir ne vien nuo medikų, bet ir nuo mūsų priklauso, ar jis lygiomis sąlygomis, tos pačios kokybės bus prieinamas visiems pacientams. Visada kyla pagunda iškelti save į aukštesnę vietą, bet kuogi mes esame geresni už kitus, sergančius ir pagalbos laukiančius ligonius?
3. Kyšiai nesuteiks medikams aukštesnės kvalifikacijos, neapsaugos jų nuo klaidų. Jei prieš operaciją duosi kyšį, tai ne garantas, kad viskas pavyks puikiai, greitai atsigausi ir jausiesi kaip naujai gimęs. Net jeigu kyšis duodamas ir dėl kito brangaus asmens (vaiko, tėvų, senelių), tai tik laikinas nervų nuraminimas, nebūtinai užtikrinsiantis geresnę artimo žmogaus savijautą. Abejoju, ar yra gydytojų, kurie tyčia stengtųsi pakenkti ligoniui.
Taip ir įsivaizduoju kokį nors „blogiuką“ gydytoją, piktdžiugiškai besišypsantį operacinėje: „Aha, šitas man nedavė, dabar aš jam parodysiu – prastai padarysiu operaciją, paliksiu viduje kokį instrumentą ar užkrėsiu jį sepsiu.“
Netyčiomis padarytų klaidų pasitaiko visiems, ir pinigai negali nuo to apsaugoti. Žinau net kelis atvejus, kai žmogus „davė“ ir vis tiek buvo netinkamai gydomas, laiku nesulaukė reikiamos pagalbos, kilo komplikacijų po operacijos ar net numirė.
4. Nebūtina sekti klaidingai besielgiančios daugumos pavyzdžiu, verta mąstyti savo galva. Verta atsižvelgti į tai, kad „duodanti“ pacientų dauguma palaiko ydingą korupcijos sistemą, dėl kurios nukenčia tie pacientai, kurie dėl finansinių nepriteklių ar tiesiog moralinių principų apsisprendžia „neduoti“. Visada yra sunku plaukti prieš srovę, bet ar verta daryti nusikaltimą vien dėl to, kad daugelis taip daro?
Juk esame ne gyvulių banda, kurioje likę gyvuliai nemąstydami seka paskui vedlį. Esame laisvos, protingos ir mąstančios būtybės, galinčios pačios apsispręsti, o ne vien gyventi kitų protu. Daugelis sako, kad vis tiek neįmanoma pakeisti ydingos sistemos, tad geriau prisitaikyti. Tačiau kol dauguma taikysis prie ydingos sistemos, tol ir nebus teigiamų pokyčių.
5. Jei gydytojas prašo (!) kyšio ar duoda užuominą į jo davimą, greičiausiai jis nėra pats geriausias medikas. Manau, kad tokių įžūliųjų yra tikrai mažai. Savo darbui atsidavę profesionalūs medikai pirmiausia rūpinasi paciento sveikata, o ne savo piniginės storiu.
Sutikus kyšio prašantį gydytoją, reikia bėgti nuo jo kuo toliau, nes neverta tikėtis profesionalios apžiūros ir pagalbos iš asmens, kuris, pacientui įžengus į kabinetą, daugiausia dėmesio skiria jo piniginės storiui, o ne sveikatos būklei. Geriau jau neturėti su tokiu jokių reikalų, o pasirinkti kitą mediką. Laimei, šiais laikais gydytojų yra pakankamai, tad dažniausiai laisvai galima pasirinkti, pas ką gydytis.
6. Sirgti – ir taip brangus malonumas, tad ar neverta pataupyti ir neeikvoti savo pinigų kyšiams? Juk kainuoja vaistai, kai kurios procedūros, operacijai reikalingos priemonės (kartais už jas moka pats pacientas). Kam teko rimčiau susirgti ir dažniau lankytis pas medikus, žino, kad prasta sveikata ir taip gerokai paplonina piniginę, tad kyšių davimas į kairę ir į dešinę (pavyzdžiui, prieš operaciją – gydytojams, anesteziologams, seselėms) tik be reikalo ištuština piniginę, nes savo darbą medikai privalo atlikti, negali būti taip, kad anesteziologas pacientui neduos narkozės ar gydytojas neatliks operacijos vien dėl to, kad ligonis „nedavė“.
7. Atsiras, kas duos daugiau. Antakalnio poliklinikoje teko matyti linksmą reklamą šia tema: vienas pacientas vežamas į operacinę ir jau iš anksto yra pasiruošęs „duoti“ – laiko rankose kelis banknotus, o iš paskos vežamas kitas pacientas, kuris, pasirodo, savo lovoje turi netgi visą lagaminą pinigų.
Operacinėje dirbantiems medikams nereikėjo ilgai galvoti, kurį pacientą operuoti: tik kelis banknotus turėjęs „vargšelis“ mikliai buvo išmestas lauk, o pinigų lagamino savininkas buvo paguldytas ant operacinio stalo. Reklamos moralas buvo toks: „Atsiras, kas duos daugiau.“
Kadangi kyšių sumos nėra apibrėžtos, ir kiekvienas pacientas „duoda“ pagal savo galimybes, visada yra rizika, kad kitas, pinigingesnis, pacientas duos daugiau, vadinasi, atitinkamai gaus ir geresnės kokybės pagalbą, o per mažai davęs pacientas liks kvailio vietoje (ačiū Dievui, realybėje operuojamų pacientų niekas iš lovų nemėto).
8. Pacientai nėra kalti dėl mažų gydytojų atlyginimų ir neprivalo jų „papildyti“. Žinoma, medikų algų didinimu pirmiausia turėtų pasirūpinti valstybė, bet, kaip matyti, padėtis jau daugelį metų nesikeičia. Gydytojų profesija išties yra labai svarbi ir reikalinga, bet negalima jos „sudievinti“ ir iškelti virš visų kitų.
Juk ir kitos profesijos yra svarbios ir reikalingos, o lietuviški atlyginimai tenkina nedaugelį. Kai kurie pacientai, duodami kyšius, nuoširdžiai užjaučia medikus, stengiasi pagerinti bent vieno ar kelių medikų finansinę būklę, bent taip atitaisyti mažų gydytojų algų „neteisybę“.
Jei visi pacientai, nepaisant „davė-nedavė“ būtų vienodai prižiūrimi, tokios turtingesnių pacientų teikiamos savanoriškos piniginės aukos gydytojams nebūtų problema, bet, deja, ne visų pacientų finansinės galimybės leidžia paremti mažas algas gaunančius medikus. Finansinė parama neturėtų būti priverstinė, o dabar esanti kyšininkavimo sistema neretai nustumia į užribį „neduodančius“ žmones, mažina pacientų pasitikėjimą gydytojais ir pagarbą šiai svarbiai ir garbingai profesijai.
9. Siūlomas kyšis žemina ne tik pacientą, bet ir gydytoją. Galbūt sovietinėje sistemoje gyvenusiems žmonėms lankstymasis prieš „viršesnius“, siekis įsiteikti buvo (ir daugumai tebėra) natūralus elgesio modelis, tačiau mūsų laikų laisvai, oriai ir save gerbiančiai asmenybei tai atrodo visai nepriimtina.
Geras gydytojas neverčia paciento jaustis nepatogiai ir dėmesingai atlieka savo pareigą be jokių pinigų. Be to, kyšio siūlytojas jau iš anksto žemina ir gydytoją, laikydamas jį kažkokiu beširdžiu monstru, pinigų vergu, kurio negalima įtikinti atlikti savo pareigų niekaip kitaip, kaip tik paskatinus pinigine „dovanėle“.
Taip, kyšio siūlytojas iškart parodo savo neigiamą nusistatymą gydytojo atžvilgiu. Tiesa, kai kurie teigia, kad būtent šiurkštus ar nusikalstamai abejingas gydytojo elgesys paskatino pakratyti piniginę, bet ar tikrai verta nemalonų ir galimai nekompetentingą gydytoją apdovanoti?
10. Esi prieš korupciją ir nori, kad ji būtų sunaikinta? Pradėk nuo savęs! Korupcija piktintis ir smerkti kyšius imančius medikus visi sugeba, bet visais atvejais išlikti sąžiningi ir nepasiduoti pagundai pasiūlyti gydytojui pinigų (dažniausiai tikintis geresnės gydymo kokybės ar malonesnės apžiūros) daugeliui yra sunkus uždavinys.
Pykstama, kad gydytojai susigundo pinigais, bet, jeigu nebūtų kam jų vesti į tokią pagundą, t.y. pinigus siūlančių pacientų, tai nebūtų kuo susigundyti. Tiek paciento, tiek gydytojo sąžinė išliktų švari. Mes negalime kontroliuoti kitų žmonių elgesio, bet galime kontroliuoti savo pasirinkimus. Kai išliekame sąžiningi ir atsispiriame pagundai „pasigerinti“ gydymo sąlygas sau ar savo artimiesiems duodami kyšį, kalame vinis į korupcinės sistemos medicinoje karstą.