Su draugais dar nuo praėjusių metų ilgai planavome savo festivalių vasarą, nes tikrai reikėjo išsitaškyti. Dirbu įtemptą ir nervingą darbą, todėl kiekvienais metais jaučiu poreikį nuleisti garą.
Man tai labiausiai padeda visiškas atsijungimas nuo darbo per festivalius. Šiemet pavyko apsilankyti tik „Karklėje“, bet su draugais paūžėme labai gerai.
Neslėpsiu: kaip ir visi, daug gėrėm. Koks gi festivalis be alkoholio? Nereikia moralų – vegetarai ir geruoliai mano nuomonės nepakeis. Turėjome gerus kombinezonus, tai greitai susiradome ir draugių. Tikrų festivalio merginų.
Vakarop šėlom ir nusprendėm, kad reikia įamžinti akimirkas. Taigi prisifilmavome ir prisifotografavome. Asmenukių buvo daugiau nei reikia. Labai originalių ir, dabar reikia prisipažinti, gašlių, o ryte dar ir „trūkusius“ prifotografavo draugas.
Tarp tų trūkusių buvau ir aš. Buvo karšta, nenorėjau miegoti palapinėje.
Bėda ta, kad draugai pritagino feisbuke, ir beveik visos tos nuotraukos atsidūrė internete. Iš pradžių atrodė smagu ir netgi atsakinėjau į draugų komentarus, bet ne pirmadienį.
Pirmadienį mane ant kilimėlio pasikvietė įmonės direktorius, kurį turiu drauguose. Pasirodo, kad aš taip darau gėdą kompanijai ir klientams bus sunku į mus žiūrėti rimtai. Čia beveik citata. Aš taip gavau velnių, kad galvojau, jog išlėksiu iš darbo.
Iš tikrųjų galėjau būti išmestas, bet aš kone maldavau neatleisti. Esu geras darbuotojas ir tiesiog atsipalaidavau. Aš vertinu savo darbą ir prisižadėjau, kad susitvarkysiu savo feisbuką. Susitvarkiau, ištryniau nuotraukas, padariau taip, kad niekas negalėtų taginti be mano leidimo. Dabar bijosiu, kai kas nors mane fotografuos.
Siūlau visiems pasimokyti. Gal ir neverta fotografuotis, kai esi atitrūkęs nuo grandinės?
facebook.com/pages/Bendraukime/347368215297693"="">facebook.com/pages/Bendraukime/347368215297693"" target="_blank">Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
