Praėjusį savaitgalį mėgavomės paskutinėmis vasaros dienomis gamtoje su jaunesniu broliu ir antromis pusėmis. Kažkuriuo metu likus dviese išėjo kalba apie į užsienį išvažiavusius pažįstamus, ir jis manęs paklausė: “O matei, kaip atrodo Monika V.?“
„Ne, nemačiau“, – nustebau.
Neturiu jos tarp savo „Facebook“ draugų. Paskutinį kartą ją mačiau pusbrolio vestuvėse maždaug prieš 10 metų. Jai galėjo būti apie 14 metų. Prisimenu, kad buvo aukšta panelė tamsiais plaukais, didelėmis išraiškingomis akimis, charakteringa nosimi ir siaurokomis, bet bendro vaizdo negadinančiomis lūpomis. Žinojau, kad po dvyliktos klasės išvažiavo į Angliją ir ten liko, kad turi nedidelį versliuką ir jai neblogai sekasi.
Tai, ką man atsivertęs savo paskyrą parodė brolis, privertė aukštai pakelti antakius. Niekada sutikęs nepažinčiau ir net nepatikėčiau, kad tai ta pati mergina. Ne mergina, o lėlytė!
Figūra – tobula, neprikiši. Viena seksuali išriesto kūno nuotrauka keičia kitą. Veidas... Pirmiausia į akis krito lūpos. Švelnios formos, putlios, bet jau peržengta natūraliai atrodančio putlumo riba. Antakiai – kaip nupiešti kompu, be mažiausios klaidos, super taisyklingi. Nosis tiesiog graži. Blakstienos dirbtinės. Šviesūs plaukai iki užpakalio. Krūtys įtartinai apvalios.
Sakytum, graži, tobula. Bet... Visas tas grožis jau yra akivaizdžiai nenatūralus. Net žiūrėdamas jos senesnes nuotraukas (aišku, tų, kur ji atrodė kardinaliai kitaip, nėra), mačiau, kad anksčiau lūpos buvo gražesnės, o dabar galėjau įžvelgti, kad jos jau praranda formą. Atidžiai pažiūrėjęs, gali pamatyt, kad dar prieš metus jos nosis buvo kitokia.
Aš nė kiek neperdedu – pana visiškai susidirbo.
Turi ji dvi vyresnes seseris ir nuotraukų albume radau jų bendrą nuotrauką prie šventinio stalo. Tos merginos, nors ne tokių „tobulų“ bruožų, atrodė linksmos, gyvos ir dėl to šimtą kartų patrauklesnės. O ji, beje, atrodė senesnė už jas abi.
Apie Monikos pasikeitimą negalėjau nustot galvot ir tada man šovė dar viena keista mintis.
Prisiminiau, kad mačiau „Facebook“ nuotrauką, kur senas pažįstamas nusifotografavęs su savo mažais vaikais ir kažkokia juos apkabinusia moterimi. Susiradau tą nuotrauką ir tada supratau – čia ta pati jo žmona, kuri buvo ir prieš 5 metus, tik jau kitokia: kitokios lūpos, veido forma, dantys.
Beje, jie irgi gyvena Anglijoje. Kas toje Anglijoje joms užėjo?
Aš realiai pasijutau kraupiai. Kaip turi jaustis viduje žmogus, kuris nori keisti savo įprastą išvaizdą? Kaip turi jaustis tų moterų ir merginų tėvai, jų vyrai? Vaikai? Gal, aišku, palaipsniui tie pokyčiai taip smarkiai nesijaučia...
Ką aš tuo noriu pasakyti? Tai, kad ta nenormali plastinių operacijų mada jau užvaldo ir mūsų moterų protus. Įtariu, kad jos taip daro, nes jaučia nepilnavertiškumą, nors niekam ne paslaptis, kad lietuvaitės yra tikrai gražios.
Užbaigdamas noriu kreiptis į vaikinus/vyrus ir į merginas/moteris.
Vaikinai/vyrai, pasakykit savo (ir ne savo) moteriai bent vieną komplimentą per savaitę – gal nekils minčių taškyt pinigus savęs baisinimui.
Merginos/moterys, nepradėkit, nes akivaizdu, kad tai neretai tampa priklausomybe, o dailindamos savo veidus galiausiai imat atrodyti kaip kamuojamos kokio sindromo - nors ir skirtingos, bet iškart aišku, kas jums nutiko.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
