Esu Roma Bartkevičiūtė. Socialinė darbuotoja. 2013 iki 2014 metais Pakruojyje organizavau savanorių, kurie rinko paaukotą maistą vaikų globos namams, darbą. Buvau garantuota dėl jų elgesio, visiškai tikėjau ir pasitikėjau. Didžiavausi savo komanda.
Skaitant minėtą straipsnį tapo nejauku. Tarytum visi savanoriai ir organizatoriai – vagys... Atrodo, kad pastangos ir darbas nebetenka prasmės, o visi „klientai“ yra nedėkingi ir storžieviai niekšai, nesugebantys net „ačiū“ pasakyti.
Ar tikrai?
Kodėl tokios temos pradedamos aptarinėti anonimiškai, turgaus tipo socialiniame tinkle? Kodėl save garbingais ir sąžiningais savanoriais laikantys žmonės nedrįsta parašyti savo vardo ir pavardės?
Kodėl nesusisiekia su programos organizatoriais (visus kontaktus nesunkiai galima rasti internete)? Kodėl bijo pasakyti apie matomą neteisybę, o šiuo atveju – informuoti apie nusikaltimą?
Jeigu žmogus matė, kaip vagiama, ir nieko nepadarė, kad tai sustabdytų, jis tampa bendrininku. Ar ne taip? O vėliau, prisidengus anonimo vardu, padiskutuoti su mergaitėmis apie tai, kokie visi aplinkui blogi ir niekšai, tampa smagia pramoga.
Pati beveik 10 metų atidaviau neatlygintinam darbui įvairiose organizacijose. Užauginau būrį puikių savanorių, su kuriais nebijočiau ir į žvalgybą eiti.
Gerbiu savanorius ir skatinu kiekvieną žmogų sąžiningai bei atsakingai neatlygintinai pasitarnauti kitiems, ne tik dedant pliusiukus lentelėse, bet ir stabdant nesąžiningumą, kai tokį pamato.
Ir tik nereikia sakyti, kad niekam neįdomu, kad nieko pakeisti negalima, ir kad geriausia spręsti problemas internetiniuose forumuose.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
