Pati esu mama. Auginu 1,5 metų berniuką. Vyras yra tolimųjų reisų vairuotojas, tad vaiką visur vaiką veduosi. Dažnai nuėjusi į parduotuvę sulaukiu piktų žvilgsnių, jeigu vaikas pradeda verkti. Tarsi aš tą vaiką muščiau.
O jeigu paimu iš lentynos sausainių pakelį ir duodu vaikui sausainį, kad būtų ramesnis, sulaukiu tokių komentarų: „Nemoka vaiko ramint, iš karto kiša nesveiką maistą.“
Arba labai žmonės pyksta, jeigu nueinu į vaikų kasą ir jiems liepia mane praleisti.
Su vaiku į parduotuvę stengiuosi eiti kaip įmanoma rečiau. Vis dėlto ten ateina sergančių žmonių. Man jie nekliūna. Tiesiog, kai ateinu, stengiuosi kuo daugiau apsipirkti ir vaikui dažniausiai pabosta. Bet aš pasirinkimo neturiu, nes vaiką auginu, galima sakyti, viena.
O tos kasos gelbsti tėvelius, nes vaikai maži nesupranta, kad reikia palaukti. Apskritai žmonės dažnai į verkiančių vaikų tėvus žiūri kaip į skriaudėjus. Palinkėčiau tokiems žmonėms daugiau žiūrėti savo reikalų, nes gal jūs irgi ką nors erzinate.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
