Žinau, tai tik blogos emocijos, bet kai pagalvoju, kad mano mergaites galėtų šitaip graibyti, šitaip iš jų tyčiotis, tiesiog kraujas užverda.
Tik aklas gali nepastebėti: tai, kas vyksta Europoje ir greit ateis į Lietuvą, nėra nei gerai, nei teisinga. Gal mano išsakyta nuomonė pasirodys labai bloga, gal atsiras tokių, kurie apkaltins mane rasizmu ar kitokiais „izmais“, tai atsikertu jiems iš karto – jokių stereotipų aš neturiu.
Pabrėžiu – man šlykštus bet kuris prievartautojas, bet kuris rankoms valią duodantis suskis, nesvarbu, kokia jo tautybė ar odos spalva.
Iš valdžios jokių esminių sprendimų nesulauksime, tai jau aišku. Jei Vokietijoje tokie nusikaltimai neviešinami, o pažemintos ir nuskriaustos moterys „pačios kaltos“, galiu tik įsivaizduoti, kas būtų Lietuvoje.
Nepagarba ir nedėkingumas – štai du žodžiai, kuriais aiškiausiai galima apsakyti tokį pabėgėlių elgesį. Neapsigaukit, geraširdžiai: jie mūsų negerbia, laiko silpnavaliais, o gal net kvailiais. Kur nelaikys, jei už nusikaltimus jiems tik pagrasinama piršteliu, o dažnai ir to nesulaukia. Jie aprūpinami maistu, būstu, pašalpomis, drabužiais. Gyvenk ir žvenk.
Ir jie gyvena – atvažiuoja, pradeda kelti sąlygas. Atsiveža ne tik savo papročius, bet ir įsitikinimą, kad ne jie turi prisitaikyti priglaudusioje šalyje, o šalis privalo žaisti pagal jų taisykles.
Taip, man gaila badaujančių, kenčiančių vaikų. Tačiau besiveržiančių į Europą moterų ir vaikų – mažuma. Stebėjau pabėgėlių kolonas: vienas kitas moteriškas veidas, bet dažniausiai eina jauni, tvirti vyrai, kurie tikrai neatrodo nusibadavę.
Nesu optimistė, kuri mano, kad mus aplenks visos bėdos, su kuriomis migrantus įsileidusios šalys jau turi tvarkytis. Netikiu, kad visi paisys mūsų įstatymų ir nespjaudys į juos iš aukšto bokšto. Netikiu, kad atsidūrę čia visi puls ieškotis darbo, skubės integruotis ir su pasigardžiavimu šveis cepelinus.
Netikiu, kad pradės gerbti mūsų šalies moteris. Juk yra išmokyti, kad moteris – net ne žmogus, o vyro nuosavybė. Tai toks kai kurių požiūris į savo tikėjimo moteris. Apie kitatikes – kita ir kalba... patys suprantate.
Viena yra būti tolerantiškiems ir rinkti sau karmos taškus padedant vargstantiems. Visai kas kita patiems kišti galvą į kilpą ir naiviai tikėtis, kad ji neužsiverš.
Nesu paranoikė, visur matanti menamas grėsmes, bet geriau pasiruošiu tam iš anksto. Vietoj šokių ar dailės būrelio, verčiau leisiu dukras į savigyną. Šiais laikais taip bus geriau, ir aš ramiau miegosiu.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
