Žvelgiant į paskutinį dešimtmetį, ne šimtais, o tūkstančiais kasmet nyksta tautos. Prie šio nykimo prisideda dar ir emigracija. Svetur gimęs vaikas dažnai tampa tos šalies piliečiu.
Vakarų Europoje padėtis yra kitokia, nes didelis žmonių srautas papildo ir net perpildo ekonomiškai stipresnes valstybes. Šis srautas atneša ne tik darbo jėgą, bet ir nusikalstamumą bei šimtus problemų, kurios susijusios su skirtingu žmonių mąstymu ir elgesiu. Be to, naujos ligos daug sparčiau užkariauja Europos valstybes. Ne visi atvykėliai tikrai nori dirbti, kai kurie su džiaugsmu tenkinasi pašalpomis, kurios atiduodamos iš valstybės biudžeto.
Pagal mokslininkų prognozes, europiečiai ateityje bus tamsesnio gymio, o šviesių plaukų žmogaus teks gerokai paieškoti.
Tyrimai rodo, kad gimstamumas dažnai nepriklauso nuo šeimos biudžeto, nes kaip tik skurdžiose trečiojo pasaulio šalyse vaikai gimsta dažniau. Bet lyginant europiečio mąstymą su, tarkime, Azijos žmonių suvokimu, atsiskleidžia keletas priežasčių, kodėl pinigus mieliau leidžiam ne vaikų planavimui, o kitiems dalykams.
Pietuose ir Rytuose žmonių kiti prioritetai. Jiems labai svarbu turėti didelę šeimą, tokia šeima – tikras turtas, nepaisant nepritekliaus. Žinoma, daug vaikų gimsta neplanuotai, bet tai padeda apsaugoti tautas nuo išnykimo.
Šiandien tarp žmonių, kurie domisi demografija, vyrauja ne pačios geriausios nuotaikos, nes yra manančių, kad lietuvių tauta po 500 metų gali išnykti arba taip stipriai pasikeisti, kad gryno lietuviško kraujo žmogus bus didelė retenybė. Tokie spėjimai verčia susimąstyti apie tautos likimą ir jaunų žmonių auklėjimą, nes tik nuo jų priklausys Lietuvos ateitis.
Lietuvos padėtis yra tokia, kad mažai lėšų yra skiriama šeimoms, be to šeimos, kaip vertybės, ugdymas yra silpnokas. Apie šeimos kūrimą ir naudą turėtų būti suprantamai pasakojama mokymosi įstaigose, nes meilė vaikui ir mokėjimas jį auklėti bei tinkamai elgtis turėtų būti plačiau aiškinamas. Kaip mokslas ir jausmų puoselėjimas.
Šiandien jauni žmonės dažnai visiškai nepasiruošę šeimai, mintys apie vaikus juos net gąsdina, o bėgimas nuo rūpesčių virto visuotiniu kultu. Per mažai kalbama, kad teisingas ir doras šeimos kūrimas atitolina žmones nuo alkoholizmo, narkomanijos, nusikaltimų ir net savižudybės.
Žiniasklaidoje turėtų būti patraukliau aiškinama, kaip yra gražu turėti ir mylėti kūdikį, kad meilė šeimoje yra pats svarbiausias dalykas. Kad toji meilė – aukščiau už visus rūpesčius, kurie būtinai aplanko kiekvieną šeimą, ir kad vaiko šypsena ir juokas yra didžiausias sielos vaistas ir palaima. Šeimoje svarbu ir pasididžiavimas, kad gali padėti mažam žmogučiui žengti pirmuosius žingsnelius, o jam paaugus, plačiau atverti duris į gyvenimą.
Sėkmingi verslininkai mažai prisideda prie pagalbos vargstančioms šeimoms. Jie mieliau renkasi trečią kartą aplankyti Maljorką nei suteikti pagalbą savo darbuotojui, kuris turi vaikų. Valstybė nesugeba visiems užtektinai padėti, bet skurstančio gyvenimas dažnai priklauso nuo kito žmogaus, kuriam likimas buvo palankesnis ir jis galėjo sukurti pelningą įmonę.
Mūsų artimųjų gyvenimas priklauso ne tik nuo finansų, bet ir nuo dvasinio palaikymo. Būtent to dažnai trūksta jauniems, galvojantiems apie šeimą žmonėms.
Demografinės statistikos skaičiai nėra „pakilime“, bet jei kiekvienas žmogus surastų savyje stiprybės, kiekvienas turėtų tikslą, gal tada įvyktų ta teisingoji revoliucija, kuri duotų gerus rezultatus ir aplinka taptų daug šiltesnė. Gal tada visi norėtų gyventi Lietuvoje.
Žiūrėkim į vaikus kaip į laimę, o į gyvenimą – kaip į Dievo dovaną. Tik vadovaujantis tokiais principais valstybėje gali kažkas pasikeisti.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
