Apima jausmas, kad daugelis pamiršo tas sunkias, ilgas ir kruvinas mūsų tėvų, senelių bei prosenelių pasipriešinimo kovas prieš sovietinę okupaciją. Kovą už mūsų valstybės ir kiekvieno Lietuvos piliečio asmeninę laisvę.
Apsižvalgykime aplinkui. Kiek toli nuėjome šiuo laisvės keliu, kiek prasmingų darbų nuveikta, kiek galimybių sukurta kiekvienam iš mūsų. Tereikia pakelti galvą, atmerkti akis ir netingėti veikti.
Pagaliau tapome laisvi visomis prasmėmis: neribota žodžio laisvė, neribota judėjimo laisvė, nevaržoma pasirinkimo laisvė politiniais, ideologiniais bei kitais klausimais. Tai yra didžiulė dovana, kurią mums dovanoja mūsų praeities kartos. Tai yra tai, ką mums suteikia mūsų valstybė. Tai – daugiau negu reikia.
Nustokime klausti „ką mums davė Lietuva?“ ir pradėkime klausti kiekvienas savęs, ką mes davėme ir galime duoti savo valstybei, dėl kurios tūkstančiai žmonių paaukojo daugiausia, ką galėjo – savo gyvybes. Nustokime būti vieni kitiems priešais, nustokime gyventi pavydo pančiuose, ištieskime pagalbos ir draugiškumo ranką savo tautiečiams.
Nustokime dėl savo nepasisekusio gyvenimo ar silpnumo kaltinti Tėvynę – neva ji nesuteikė mums laimingo gyvenimo, nesuteikė galimybių. Pradėkime nuo savęs, nuo kiekvieno iš mūsų. Tai mes esame Lietuva, tai mes kuriame savo valstybės ateitį, statome tvirtesnius pamatus ateities kartoms.
Nustokime vieną kartą viską versti aplinkai, sėkmingesniam kaimynui, Lietuvos politikos elitui, silpnai socialinei Lietuvos sistemai. Taip, Lietuvoje tikrai ne viskas tobula, bet kuris iš mūsų pats esame toks?
Išmokime pamilti savo šalį, didžiuotis jos didinga praeitimi. Išmokime būti labiau pilietiški ir tapkime geresni savo tautiečiams. Valstybė – tai mes. Kurkime ją, puoselėkime. Sukurkime tokią Lietuvą, kuria dar labiau didžiuotųsi mūsų ateities kartos.
Pradėkime nuo savęs, nesižvalgykime į šalis, ir neabejoju, mūsų šalis taps šviesesne ir gražesne vieta gyventi kiekvienam iš mūsų. Tiek gyvenantiems Lietuvoje, tiek išvykusiems, tačiau ateitį su gimtine siejantiems tautiečiams.
Kur begyventume, ką bedirbtume, visi esame lietuviai, tos pačios tautos žmonės. Būkime broliški, neteiskime kito, palaikykime vienas kitą, kur bebūtume. Skleiskime mažiau pykčio ir pavydo, išmokime džiaugtis kitų sėkmėmis. Tik tokiomis vertybėmis gyvendami galime užaugti didesni ir stipresni. Kaip lietuviai, kaip vieninga ir laisva tauta.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
