Ženklas sulenktas pusiau, tepaluotas, purvinas. Norėjosi paspirti koja ir eiti toliau, bet juk taip elgtis nepilietiška. Todėl paėmiau, parsinešiau namo, atlenkiau, „nuprausiau“ – kaip naujas. Gal kas norit pirkti? Tik nežinau, kiek užsiprašyti. Juk koks nors kelių erelis turėtų susidomėti. Nes panašu, kad savininką surasti bus sunku.
Atrodytų, viskas elementaru. Kaip tam senam kalambūre: paspaudei mygtuką, išėjo bobutė, bobutei padavei pyragėlį... Tad ir suspaudžiau Lietuvos kelių policijos tarnybos numerį: 852719405.
Atsiliepusi pareigūnė pamalonino padėkodama už pilietiškumą ir priminė mano pareigą radinį grąžinti. Kaip tai padaryti? Atiduoti pirmam sutiktam policininkui arba nuvežti į „Regitrą“.
„Bet gal galėtume kaip nors paprasčiau šį klausimą išspręsti? Neturiu laiko važiuoti į „Regitrą“ ar kur nors pakelėje laukti, kol pasirodys koks policininkas“, – bandau derėtis.
O pats sau galvoju: bala nematė, turėčiau laiko, pastovėčiau, stabdydamas pravažiuojančius policijos ekipažus. Bet juk gali pasitaikyti, švelniai tariant, nesąžiningas, praktikavęsis kur nors Tarptautinio Vilniaus uosto prieigose, policininkas ir pabandyti iš to numerio ženklo savininko pasipelnyti.
Aš gi noriu grąžinti žmogui be jokių radybų, juk kiekvienam taip gali nutikti. Juk ir skęstantį gelbėjantis žmogus negalvoja, kad iš jo galės kaip nors pasipelnyti.
„Mes negalime teikti informacijos tretiesiems asmenims“, – tęsia pašnekovė.
„Man nereikia jokios informacijos. Aš pats jums ją pateiksiu: padiktuosiu numerį, o jūs pagal jį rasite savininką.“
„Tada prašom kreiptis į „Regitrą“, – patarė Kelių policijos atstovė.
Į „Regitrą“ tai į „Regitrą“. Skambinu telefonu 870055151.
Bet ir čia sužinau iš dangaus nuleistą tiesą – jokios informacijos tretiesiems asmenims. Šaunuoliai! Galite būti ramūs: jūsų duomenys patikimose rankose, ir joks šnipas jų nesužinos.
Jau lengvai drebančiu balsu prašau, gal vis dėlto tą numerėlį galėtų užsirašyti ir kaip nors pagal jį surasti jo savininką. Bet pašnekovė atsiprašo ir sako, kad, deja, pagal instrukciją negalinti to padaryti...
Belieka Prezidentūra. Gal kartais ten žino, kaip informacinių technologijų amžiuje neišeinant iš namų atsikratyti to nelaimingo valstybinio skardos gabalėlio? Renku 870664145.
Pasigirsta tik cypiantis džeržgiantis garsas. Ausyse pradeda spengti. Nesuprantu, ar nuo to garso, ar nuo suvokimo, kad dėl kai kurių mūsų valstybinių įstaigų instrukcijų dar reikėtų išleisti bent vieną instrukciją...
* * *
Lietuvos policijos atstovas
Ramūnas Matonis patvirtino, kad vyras kreipėsi į policiją dėl pamesto valstybinio numerio ženklo.„Kaip paaiškino pareigūnė, kuri bendravo su piliečiu, asmeniui buvo pasiūlyta atiduoti numerio ženklą pirmam sutiktam policininkui, arba nunešti į artimiausią policijos įstaigą, kurių aplinkui yra apstu.
Asmuo prašė tarpininkauti jam susisiekti su numerio ženklo savininku, tačiau policija negali teikti informacijos tretiesiems asmenims apie transporto priemonės savininką, nes asmens duomenys saugomi griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.
Be to, kad asmeniui buvo pasiūlyta jam patogiu būdu valstybinio numerio ženklą perduoti policijai, jam taip pat buvo pasiūlyta patogesniu būdu perduoti šį ženklą „Regitrai“ – institucijai, kuri šiuos ženklus išduoda.
Buvo ir kita išeitis – padiktuoti valstybinį numerį policijai telefonu, kad pareigūnai turėtų galimybę susisiekti su asmeniu, praradusiu numerio ženklą.
* * *
Valstybinė įmonė „Regitra“ pažymėjo, kad automobilio numerio ženklo savininkas – valstybė, kuriai atstovauja „Regitra“.
„Valstybės įmonei „Regitra“ patikėtas transporto priemonių registro tvarkymas. Transporto priemonės įtraukimą į registrą liudija suteiktas (užrašytas ant plokštės ir pritvirtintas prie automobilio) valstybinis registracijos numeris.
Taigi, numerio plokštė ant transporto priemonės patvirtina, kad automobilis turi teisę dalyvauti viešajame eisme. Ir nors dėl tokio leidimo teisėtai riedėti keliais į „Regitrą“ gausiausiai kreipiasi transporto priemonę nusipirkę asmenys, jie automatiškai netampa transporto priemonei išduotų valstybinių registracijos numerių savininkais.
Ką daryti, jei radai?
„Čia kaip su sąskaita banke: nors lėšos sąskaitoje yra asmens nuosavybė, tačiau raktas į ją – banko kortelė – priklauso bankui“, – lygino „Regitros“ generalinis direktorius Dalius Prevelis.
Pasak jo, toks nuosavybės turėtojų atskyrimas leidžia patikimiau apsaugoti žmonių bankui patikėtas santaupas: jei kortelė prarandama, ją radusio asmens pareiga – grąžinti kortelę ne sąskaitos banke savininkui, ką tikrai sunkiau padaryti, nors radėjas ir sužino pametusiojo asmenvardį, bet sudaroma galimybė rastą kortelę nunešti į artimiausią banko skyrių.
„Taip ir valstybinis registracijos numeris turi būti grąžintas „Regitrai“ – ir nebūtina iki mūsų atvykti, galima rastą numerį atsiųsti“, – aiškino D.Prevelis.
Pasak jo, ne tik „Regitra“, bet ir visi kiti registrų, kuriuose tvarkoma privataus žmonių gyvenimo informacija, valdytojai turi pareigą saugoti jiems patikėtus asmens duomenis. Jie tvarkomi remiantis nustatomis sutartimis, tvarkų aprašais ir panašaus pobūdžio norminiais teisės aktais.
„Mūsų aptariamu atveju, kai randamas valstybinis registracijos numeris, atitinkami įrašai duomenų bazėje daromi ne pagal telefoninius pranešimus, bet kai rasta numerio plokštė fiziškai pasiekia „Regitrą“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Kaip vyksta grąžinimas?
Grąžinant „Regitrai“ transporto priemonės numerio plokštes ar automobilio registracijos dokumentus surašomas aktas, kuriame nurodomi numerio ženklai, grąžintų plokštelių skaičius, registracijos dokumentų serija ir numeris, numerio ženklus ar registracijos dokumentus išdavusi šalis, grąžinamų objektų būklė.
Daroma grąžinamų daiktų nuotrauka, ji saugoma elektroninėje sistemoje.
Jeigu grąžinantis „Regitrai“ daiktus ar dokumentus radėjas pageidauja ir sutinka atskleisti, į aktą įrašoma grąžinančio asmens duomenys ir aplinkybės, kaip numerio ženklai, registracijos dokumentai buvo gauti.
Be to, numerio ženklus, registracijos dokumentus grąžinusio asmens pageidavimu jam gali būti išrašomas pranešimas, patvirtinantis grąžinamų objektų priėmimą „Regitroje“.
Asmuo apie rastus valstybinio numerio ženklus elektroninio ryšio priemonėmis, o jei nenurodyta, raštu yra informuojamas per 3 darbo dienas. Jeigu rasti daiktai neatsiimami, numeriai sunaikinami, o dokumentai perduodami saugoti į įmonės į archyvą.
Įmonei perduoti užsienio valstybių numerio ženklai, registracijos dokumentai perduodami tos šalies ambasadai, konsulatui arba Užsienio reikalų ministerijai.
Netekus vieno arba abiejų valstybinio registracijos numerio ženklų, praradus transporto priemonės dokumentus, kreipkitės į „Regitrą“. Jei įtariate vagystę, praneškite policijai.
Registro tvarkytojo pareiga – saugoti jam patikėtus duomenis. Kai tokio pobūdžio informaciją norima sužinoti, gauti, padaryti viešai prieinamą, visuomet svarbu suprasti, kas – pareiga ar teisė neatskleisti – saisto konkretų pareigūną, darbuotoją.
Jeigu tai teisė neatskleisti, konkretus žmogus sprendžia ir paaiškina teigiamo ar neigiamo atsakymo motyvus. Tačiau, jeigu tai tarnautojo ar pareigūno pareiga, neskelbtinos informacijos suteikimas užtrauktų jam drausminę ar net baudžiamąją atsakomybę, todėl tokie duomenys negali būti suteikti teisėtai. Jų neatskleisdamas darbuotojas elgiasi, kaip ir turi – saugo neskelbtiną informaciją.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
