1. Nusirenkit treningus. Apsivilkit švarką ir pasiriškit kaklaraištį. Bent jau įsėdęs klientas nesijaus patekęs į dešimtojo dešimtmečio rankas. Nusiplaukit mašinas ir išsiurbkit jas. Šypsokitės. Nuneškit lagaminus. Nerūkykit mašinose, net jei nėra klientų. Taip net ir arbatpinigių galėsit tikėtis.
2. Nesukčiaukit. Įsigykit banko kortelių skaitytuvus ir nesusiraukit, kai kelionės pabaigoje paprašau kvito. Taip bent žinau, kad sumokat mokesčius.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Taip, mokesčius, už kuriuos jums vėliau bus mokama pensija, bent jau bazinė, nes didesnės vogdami iš valstybės ir neužsidirbsit. Mokesčiai, už kuriuos aš ir visi mes jus gydysim pakirstus infarkto 50-aisiais gyvenimo metais, berūkančius kontrabandines cigaretes.
3. Neklausykit savo „Ruskoje radijo“ ir „Vladimirskij central“. Ir apskritai, įsėdus žmogui, paklauskit, ar jis nori klausytis muzikos.
Beje, mano keiksmažodžių arsenalas irgi pakankamai gausus, tačiau nevartoju jų viešai, dirbdamas savo darbą arba bendraudamas su nepažįstamais žmonėmis. Todėl man nereikia pamokų, kaip jį praplėsti, kurias aš nuolat gaunu girdėdamas jus, besikalbančius su kolegomis ar „centriuku“ per radijo tašką.
4. Nusiriškit tas koloradines georgijevskas juosteles, kurias mačiau pas keletą egzempliorių. Nes čia tai jau net ir nėra ką komentuot.
Keletas nesudėtingų, beveik nieko nekainuojančių žingsnių jus paverstų iš taksiorų ir dušmanų gerbiamais vairuotojais. Ir, žinoma, čia ne tik Vilniaus taksistų bėdos, o ir Kauno, ir daugumos kitų miestų.
Man gaila, kad Kaune kol kas nėra „Uber“. Bet visai smagu, kad čia atėjo toks vežėjas kaip „Smart taksi“, kuris pakėlė kartelę į aukštesnį lygį.