Puikiausiai suprantu, ką šioje laidoje veikė dvasininkas, juk Katalikų bažnyčia (beje, spirginusi tūkstančius moterų ant laužo, bet garsiai deklaruojanti gyvybės šventumą) griežtai pasisako prieš nėštumo nutraukimą.
Tik vienas dalykas neduoda man ramybės – ar išties vyras, juo labiau, kunigas, turi teisę apie tai kalbėti? Ypač po to, kai nuskambėjus klausimui, „o jei lauktųsi išprievartauta moteris?“, pradėjo postringauti apie tai, kaip moteris pamiltų prievartos vaisių, jei tik išnešiotų jį devynis mėnesius.
Atleiskite, bet šito aš nesuprantu. Patirti pažeminimą, skausmą ir prievartą, o paskui sužinoti, kad laukiesi, ir neturėti jokios apsisprendimo teisės? Nežinau. Aš, matyt, negalėčiau. Negalėčiau ir viskas.
Mano supratimu, vaikai turi gimti iš meilės. O visą gyvenimą matyti žmogaus, kuris tave pažemino, veido bruožus turėtų būti labai skaudu. Lyg amžinas priminimas. Toks gyvybės pradėjimas neatrodo nei šventas, nei teisingas.
Mano nuomone, moteris turi teisę apsispręsti. Ar maža naujagimių, kurie žūsta, nes gimsta nemylimi, net jei prievartos akto nebuvo? Kažkaip nepanašu, kad tos žmogystos, žudančios savo vaikus, pamilsta juos dėl to, kad 9 mėnesius po širdimi nešioja. Nė iš tolo nepanašu.
Apskritai nesuprantu, kaip kunigas gali postringauti apie vaikus, šeimą ir moteris. Ką apie moterų gyvenimą ir buvimą moterimi gali žinoti žmogus, kuriam su šia paderme uždrausta turėti reikalų?
Apie moters apsisprendimą galėtų kalbėti nebent tas kunigas, kuris atsisakė savo pašaukimo, nes jo mylėta moteris pastojo. Tas, kuris pats augino savo vaikus, kėlėsi prie jų naktį, guodė ir slaugė sergančius. Tas, kuris žino, ką reiškia auginti vaikus. Kiek meilės, baimės ir skausmo tai kainuoja. Lengva postringauti, kaip viskas lengva ir paprasta, kai niekada su tuo nesusidursi. Kaip lengva ir paprasta žarstyti patarimus, kai pats nesi moteris.
Nežinau... Ko gero, kur kas didesnė nuodėmė yra nekęsti savo vaiko. Tyliai ar garsiai nekęsti jo visą gyvenimą, ir ta neapykanta užnuodyti pirmuosius jo žingsnius bei visą ateitį. Didesnė nuodėmė, nei pasirinkti.
Net jei 50 proc. genų yra tavo, likusieji 50 – pabaisos. Kokia stipri turi būti moteris, kad tai pamirštų...
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
