Tačiau alkoholis niekur nedingo ir buvo nuolatinis visko ir visų palydovas. Vienas po kito Anapilin iškeliavo kaimynai.
Vieni tiesiogiai užduso nuo permirkimo alkoholyje, kiti mirė nuo su juo susijusių problemų. Vienas nuskendo, kitas pasiklydo miške žiemą girtas ir sustingo, trečias automobiliu užmušė moterį ir gavo 15 metų kalėjimo, ketvirtas užduso apsinuodijęs smalkėmis užsidegus lovai, penktas suvažinėjo sunkvežimiu savo naujagimį...
Ir tai nutiko per keletą metų dviejuose gretimuose kaimuose, kai aš buvau paauglys. Amžiną atilsį jiems, užtarkime bent mirusius.
Jau tuomet visa tai atrodė kaip gyvenimas pragaro prieigose. Kai grįždamas savaitgaliais iš mokslų mieste turėdavau po darbų kaime nuolat parvežti „skaidriosios“ vyrams. Ir taip buvau siunčiamas į „tašką“ ne vieną kartą.
Daugelio dabar nebėra tarp gyvųjų. Juos pakeitė jaunesni, sėkmingai perėmę tą pačią patirtį. Buvę draugai, giminaičiai, jų draugai... Nelabai norisi grįžti ten, kur pirmas klausimas bus „ką atsivežei?“
Taip, juk „net ir tas paliegęs vargšas idiotas, kuris įmetė vaikus į šulinį, iš tikrųjų nėra beširdis monstras“. Jis – ne monstras, o būtybė be smegenų, kuris priėjęs prie šulinio nebeatskiria, ką tenai meta – kibirą ar vaiką ... Tikrai jį reikia užtarti, nes gėrė dėl to, kad jam nesiseka.
O nesiseka dėl to, kad geria. Geria dėl to, kad yra ką gerti, dėl to, kad turi už ką gerti... Ir turės, nes sugyventinė ir valdžia duos, kai nebeturės... Kam jam keistis, jei visą gyvenimą turės už ką gerti. Vis tiek kas nors užjaus ir užtars. Kokie nors parulskiai, fedirkos, matuzai, babenskai, romanovskiai ar dar aibė kitų.
Pašalpos, ydingas girtuoklių rėmimas, manant, kad jie yra nacionalinio produkto kūrėjai... Girtuokliai taip uoliai kuria nacionalinį produktą, kad viena po kitos nuo peilio dūrių byra šeimos.
Aišku, tuo džiaugiasi laidojimo biurai, kuo skubiau griebdami lavonus. Tuo džiaugiasi ir kalėjimų viršininkai, nes kartu su kalėjimo kontingento gausėjimu didėja jiems skiriamas „krepšelis“.
Didėja atimtų vairuotojų pažymėjimų skaičius, o tai reiškia, kad arba netenkama darbo, arba pereinama į mažiau apmokamą. Dėl alkoholizmo didėja ir muštynių skaičius, o tai reiškia, kad kažkas sumoka nukentėjusiam už nedarbingumą.
Alkoholikai dažnai vagia, taigi kažkas netenka turto. Alkoholikai užgeria, o tai reiškia, kad tolerantiškesnis darbdavys įpareigoja negeriantį daugiau dirbti...
Anot Parulskio, žmogus kerta šaką, ant kurios sėdi. Ne kiekvienas gali į tai žiūrėti blaivus. Taip, blaivus žmogus apsivemtų, mesdamas vaiką į šulinį. Blaivus klyktų iš siaubo, pjaudamas savo mylimą šunelį. Blaivus pabučiuotų žmoną, vietoje to, kad žiauriai ją priluptų ir išvytų į 25 laipsnių šaltį.
Užuojauta geriančiam. Ir viską prageriančiam, net vaikų gyvenimus ir ateitį.
Anot Parulskio, nežeminkite žmonių, kuriems paprasčiausiai patinka girtauti.
Nežeminti tų, kuriems išgėrus patinka žudyti, prievartauti, vogti?.. Nežiūrėkite žeminančiu žvilgsniu, kai jie krausto Jūsų kišenes, grabalioja žmoną, spardo vaikus?
Tad nupirkite girtuokliui kamuolį, smuiką, kuriuos jis akimirksniu pragers, ir nedrįskite už tai jo žeminti. Galbūt tas parduotas pusvelčiui kamuolys kokiam vaikui iš girtuoklių kiemo suteiks šansą tapti nauju Beckhamu!
Taip, girtuoklius reikia šviesti. Reikia pakabinti prie jų durų lempą, skelbimų lentą (kaip sovietmečiu), ir užrašą „Gerkime saikingai!“. Jie tą užrašą galės panaudoti šikinyke. Gerbkime girtuoklių teisę gerti ir tyčiotis iš visų likusių, kurie jam tas sąlygas suteikia.
Gerbkime girtuoklius, kurie mums duoda darbo – prižiūrėti jų vaikus, sekioti paskui žmogžudžius, darbuotis teisme, remontuoti sudaužytus automobilius, gydyti suluošintus žmones, laidoti gimines ir artimuosius. Šlovė girtuokliui, kuris mus maitina!
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
