Ir visgi. Pusę mėnesio be rezultatų ieškoma dingusios jaunos merginos. Istorijos atomazga – dar viena tragedija, o suradus kūną paaiškėja, kad jau pačioje tyrimo pradžioje, dieną po jos dingimo, atsirado liudininkė, kad buvo nurodyta tiksli vieta, kryptis, laikas...
Po galais, kaip galima numoti ranka į tokią informaciją? Ar žmogaus gyvybė nieko verta?
Galbūt tai būtų kažką pakeitę, o galbūt ne, tačiau ar tyrimo metu neturi būti tikrinamos visos galimos versijos?
Suprantu, pareigūnų atlyginimas nėra aukso puodas, tačiau kiekvienas dar prieš pasirinkdamas šią profesiją tai žino. Taigi kam tuomet būti policininku, jei nenori atlikti savo darbo?
Galbūt klausiate savęs, kodėl man rūpi? Atsakysiu – todėl, kad aš branginu Lietuvą. Taip ir liks. Bet man kūnas pagaugais eina matant, kad valdžios institucijos, socialiniai darbuotojai, gydytojai, pareigūnai – visi už mūsų gerovę atsakingi žmonės nemoka spręsti šalies problemų.
Dramatiška? Šiandien ji, rytoj dar vienas iš mūsų. Ir nereikia galvoti: „Jei tokia protinga, tai pati eik ir dirbk.“ Savo atsakomybę prisiimu darbe, kurį pasirinkau, kurį išmanau ir kurį mėgstu.
Reikšdama nuoširdžią ir gilią užuojautą merginos artimiesiems aš primenu Jums, „angelai sargai“, kad užtikrinti mūsų saugumą – Jūsų darbas. Jūs patys tai pasirinkote, todėl prašau, susiimkite ir darykite tai iš širdies.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
