Nusivyliau ne šiaip žmonėmis – blogiausia, kad likau labai nusivylusi savo tauta. Lietuviai, kas mums atsitiko? Kur dingo tolerancijos oaze vadinta žemė?
Kas nutiko žmonėms, jeigu sužinoję, jog gėjų (gėjų – būtinai pabrėžkime šį žodį, nes atrodo, kad jeigu jo nebūtų, viskas būtų kitaip) klube įvyko masinės žudynės, jie to linki kitiems? Kodėl dauguma vis dar negali atsikratyti sovietinės vergovės įdiegtos dogmos, jog kitaip reiškia blogai?
Prieš kelis metus pati buvau (labiau sakiausi esanti) didžiulė homofobė. „Už tradicinę šeimą, kokie čia gali būti homoseksualai?! Kaip jie dar drįsta reikalauti sau kažkokių teisių?!“
Dabar suprantu, kad jie reikalauja vieno – teisės gyventi tarp mūsų, nebijant, kad ateis kažkoks prieš savo paties žmoną smurtaujantis beprotis ir juos išžudys, nebijant, kad su savo mama paskutinį kartą reikės atsisveikinti SMS žinute...
Minėjau, anksčiau buvau tvirtai nusistačiusi prieš homoseksualus. Bet tas „tvirtas nusistatymas“ buvo trylikametės mergaitės principas. Principas, nepagrįstas jokiais faktais. Principas, kurį suformavo ne ką daugiau už trylikamečius išsilavinę žmonės.
Bet tada, po kelių metų įvyko nušvitimas: pradėjau labiau domėtis pasauliu. Sužinojau apie tokius žmones, kaip, pavyzdžiui, Ellen DeGeneres. Ji – lesbietė. Bet ji viena pirmųjų mane privertė suprasti, kad homoseksualai – tokie patys žmonės, dažnai net žmoniškesni, negu mes.
Gyvenimas turi mus išmokyti tolerancijos. Ir jis bando, bando iš visų jėgų, tačiau kai kurie, pasislėpę po savo trylikametiškais įsitikinimais, neįsileidžia pagarbos, užuojautos kitiems, supratimo.
Taip, jums gali nepatikti homoseksualai. Tebūnie. Bet niekada nereikėtų linkėti kitam blogo. Niekada nereikėtų daryti kitiems blogo. Juolab, kad homoseksualai mums nieko nedaro: jie mums neliepia tapti homoseksualiais, o jei netapsime, negrasina mūsų nužudyti. O mes, deja, darome būtent tai.
Lietuviai, užteks mums būti tokia netolerantiška, neužjaučiančia tauta. Nebežiūrėkime į tai, kas yra kito kelnėse, ir pagal tai nespręskime, ką tas žmogus turi laikyti už rankos – vyrą ar moterį. O turėkime širdį ir žvelkime į širdį.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
