Per ilgąjį Joninių savaitgalį su šeima nuvykome į Palangą. Kaip ir daugelis poilsiautojų ėjome prie jūros saulės palydėti. Buvo gal 22 valanda, tačiau dar šviesu, saulė tik artėjo prie horizonto. Todėl ant jūros tilto žmonių buvo daug. Vieni meškeriojo, kiti fotografavo saulėlydį, treti mobiliaisiais įrenginiais darė asmenukes.
Pačiame tilto gale ant turėklų sėdėjo kažkokie jaunuoliai, kurie garsiai šūkavo, kvatojosi. Netikėtai pasigirdo garsus vandens pūkštelėjimas lyg kažkas sunkus būtų įkritęs į vandenį. Pūkštelėjimą palydėjo garsus riksmas.
„Mama, ten žmogus skęsta“, – sušnabždėjo mano dukra.
Vyras puolė prie turėklų, mes – paskui jį. Vanduo toje vietoje raibuliavo, tačiau nieko nebuvo matyti. Linksmosios kompanijos juokas ir šūksniai nutilo. Vaikinai sutrikę žvalgėsi, nebe linksmybės jiems rūpėjo.
„Kvieskite gelbėtojus!“ – paragino pagyvenusi pora.
Mano vyras greitai susizgribo, nes stovėjo prie lentelės, ant kurios buvo parašytas trumpasis skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos numeris. Jis čiupęs savo mobilųjį telefoną surinko gelbėtojų numerį. Tačiau niekas neatsiliepė. Pamėginau skambinti aš iš savojo telefono – rezultatas tas pats.
„Niekas neatsiliepia“, – konstatavo mano vyras, žiūrėdamas į vandenį. Pažinodama jį tikrai neabejojau, kad jis pats šoks į jūrą.
Tačiau tą pačią akimirką gal už kokių 30 metrų, kitoje tilto pusėje – kranto pusėje, kažkas vandeny prunkštelėjo ir ėmė šaukti: „Aš čia! Išsigandote?“
Tai buvo vienas iš tų linksmuolių. Ant tilto likę draugeliai išsyk atgijo ir ėmė vėl kvatotis. Išdaigininkas priplaukė prie turėklų, skirtų laivams švartuotis, ir su draugų pagalba išlipo į krantą.
Laimei, tąkart išdaiga baigėsi laimingai. O jei nuo tilto tikai nukristų koks neatsargus poilsiautojas? Kas jį ištrauktų iš vandens? Kol atvažiuotų ugniagesiai, nelaimėlis nugarmėtų į dugną, o gelbėtojams beliktų ištraukti tik bejausmį kūną.
Tuomet kam kabo tos lentelės su trumpaisiais numeriais, jei juos surinkus niekas neatsiliepia?
Kitą dieną pati neiškenčiau ir paskambinau gelbėtojams tuo pačiu trumpuoju numeriu. Dieną kažkas atsiliepė. Ir, žinote, atsakymas mane pribloškė. Atsiliepęs žmogus paaiškino, kad pagal su Palangos savivaldybe pasirašytą sutartį jie budi tik iki 21 valandos! Vėliau esą gelbėti skęstančiųjų neturi teisės. Už tai jiems niekas nepadėkotų.
Išgirsta informacija mane apstulbino. Tai gali būti tik Palangoje, kuri save vadina vasaros sostine, organizuoja įvarius renginius vakarais ir net naktį ant jūros tilto, lupa devynis kailius už automobilių stovėjimą gatvėse ištisą parą, apmokestina smulkiuosius verslininkus, tačiau skęstančiųjų gelbėjimu rūpintis palieka patiems skęstantiesiems!
***
Palangos miesto savivaldybės mero patarėja Jurgita Vanagė teigė, jog gelbėtojų budėjimo laikas šiemet dargi pailgintas.
„Gelbėtojai budi Palangos bei Šventosios gelbėjimo stotyse bei dar 15 gelbėjimo postų. Atsižvelgiant į didėjančius poilsiautojų srautus, gelbėjimo postų skaičius yra didinamas – šiemet įrengti trys nauji gelbėjimo postai: po vieną ties Nemirseta, Kunigiškiais ir Monciškėmis.
Palyginti su praėjusia vasara, dviem valandomis pailgintas ir gelbėtojų budėjimo laikas – besimaudančiųjų saugumu jie rūpinasi kasdien nuo 9 val. iki 20 val. Kitu laiku, iškilus grėsmei ar nutikus nelaimei, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112“, – informavo J.Vanagė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
