2014 metais liepos 20 dieną tame tvenkinyje nuskendo 11 metų berniukas. Praėjus metams, pernai vasarą, panašiu laiku nuskendo jaunuolis. Tai dvi žinomos mirtys, tačiau tarp vietinių sklinda kalbos, kad nelaimių būta ir daugiau.
Karščių išvarginti žmonės, net iš Justiniškių apylinkių atvykę prie patraukliai atrodančio vandens telkinio ir nežinodami tikrosios situacijos, patenka į 4 metro gylio duobę. Nepaisydamos pavojų nei telkinį eksploatavusi bendrovė, nei valdžios institucijos nematė pagrindo sutvarkyti aplinką. Net dviejų vaikų žūtis netapo jiems paskata veikti. Tad nei tvorų, nei įspėjamųjų ženklų iki šiol neatsirado.
Labiausiai glumina valdžios ir verslo atstovų abejingumas gyventojams. Naudingųjų iškasenų telkinį eksploatavusi įmonė duobę palieka nesaugią, o karjero rekultivavimo darbus žada baigti iki 2022 m.
Įdomiausia, kad patį vandens telkinį planuojama užpilti ir jo vietoje suformuoti sklypus. Jį numatyta užpilti gruntu, o jo preliminariai reikės mažiausiai 107 tūkst. kubinių metrų ir tai, esą, lems didelius kaštus, o gal ir apsunkins įmonės veiklą. Apie gautą naudą nesigiriama.
Vietos valdžiai žiūrint pro pirštus, o aplinkosaugos institucijoms situaciją vertinant tik formaliai, iniciatyvos ėmėmės mes, visuomenininkai.
Išgirdę vieno žuvusių berniukų mamos pagalbos šauksmą, surengėme akciją – pakvietėme į ją atsakingų institucijų atstovus, ragindami imtis reikiamų veiksmų.
Susitikti su akcijos atstovais atvyko Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas Jonas Bacevičius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas. Pabendravę su akcijos dalyviais, išklausę jų argumentus, įvertinę prašymo pagrįstumą ir problemos rimtumą pažadėjo klausimą išspręsti.
Vilniaus rajono savivaldybės atstovas pažadėjo, kad gavęs gyventojų raštą pakvies karjerą eksploatavusios įmonės atstovus ir įpareigos juos telkinį aptverti, pastatyti apie pavojų įspėjančius ženklus.
Akcijos dalyviai pasirašė kreipimąsi, ragindami institucijas imtis konkrečių veiksmų, kad nelaimės daugiau nepasikartotų. Prie tvenkinio palikome įspėjamuosius plakatus.
Jei pažadai nebus įgyvendinami, akciją tęsime sutardami dėl jos formų. Manome, kad abejingumui, paliekant apleistus pavojingus telkinius, atvirus šulinius ar kanalizacijos duobes (ko pasitaiko gana dažnai), turi būti padėtas taškas. Žmones savo ruožtu kviečiame nebūti abejingus ir pranešti apie panašius aplaidumo atvejus, kad galėtume kartu tai išspręsti ir užbėgti nelaimėms už akių.
Virginija Vingrienė yra susivienijimo „Žali.lt“ koordinatoriaus pavaduotoja.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
