Rugpjūčio 6 d. su vaikais svečiavomės Alytaus rajone pas tėvelius. Vėlų vakarą mano dvejų metukų dukrytė miegodama prarado sąmonę ir nustojo kvėpuoti. Bandžiau ją gaivinti, kalbinti, bet ji nereagavo.
Išbėgusi iš kambario su dukryte ant rankų paprašiau tėvelių, kad skubiai kviestų greitąją pagalbą. Tuo metu pati bandžiau mažylę gaivinti. Supratusi, kad kiekviena minutė yra brangi ir gali kainuoti dukrytės gyvybę, su ja ant rankų išbėgau ieškoti pagalbos į už kelių šimtų metrų esančią Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2-ąją komandą.
Vieni sakys – mamos nuojauta, kiti – atsitiktinumas, o gal Dievas mane vedė būtent pas tuos ugniagesius gelbėtojus, pas kuriuos tuo metu svečiavosi Karo akademijos paramedikas.
Vos man įbėgus į kiemą, ugniagesiai gelbėtojai skubiai įsileido mane į vidų ir ėmė apžiūrinėti mažylę. Gelbėtojai įvertino situaciją, patikrino pulsą, širdies veiklą, nuramino: mergytė, nors ir buvo be sąmonės, tačiau silpnai kvėpavo.
Profesionalūs gelbėtojai, įvertinę vaiko būklę, taupydami brangų laiką, nusprendė mane su dukryte gaisrinės automobiliu vežti link miesto ir pasitikti atvykstančius medikus. Pakeliui pas medikus mano dukrytę nuolat prižiūrėjo paramedikas, kuris ne tik teikė pirmąją pagalbą mergytei, stebėjo jos būklę, bet ir teikė man, be galo išsigandusiai mamai, psichologinę paramą.
Važiuojant mažylė ėmė vemti, nors sąmonės neatgavo, silpnai kvėpavo. Gelbėtojas laikė jos galvytę, kad ji neužspringtų ir nuolat stebėjo jos atmerktas akytes, kurios nereagavo į aplinką, sekė pulsą ir kvėpavimą. Kitas gelbėtojas, kuris vyko su mumis, buvo paruošęs deguonies kaukę.
Jau visai netoli ligoninės pamatėme greitosios pagalbos automobilį, bet taupydami itin brangų laiką visu greičiu lėkėme ligoninės link. Tuo metu atrodė, kad mergaitė pradeda grimzti į komos būklę, todėl paramedikas ją ėmė visaip žadinti. Po įgnybimo į ausytę mergytė nubudo, ėmė giliau kvėpuoti ir pravirko. Kartu su ja pratrūkau ir aš.
Tuo momentu gaisrinės automobilis jau suko į ligoninės kiemą. Mūsų gelbėtojai padėjo man su dukryte ant rankų nubėgti į ligoninę. Iš to jaudulio ir įtampos net nepaklausiau gelbėtojų vardų ir nespėjau padėkoti. Pasirodo, namuose nespėjau net apsirengti: tik ligoninėje supratau, kad esu su naktiniais marškinėliais ir basa.
Kai iš ligoninės grįžome į namus, paskambinau į Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2-ąją komandą: mano dukrytei padėjo 4 pamainos gelbėtojai Mindaugas Kirkliauskas ir Žilvinas Jablonskas, bei tuo metu pas juos svečiavęsis Karo akademijos paramedikas Tadas Ustinavičius.
Aš ir visa mano šeima esame nuoširdžiai dėkingi Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2-osios komandos, 4 pamainos darbuotojams bei T.Ustinavičiui, kurie padėjo man ir mano mažylei saugiai ir taip operatyviai nuvykti pas Alytaus medikus.
Mažylė, naktį praleidusi Alytaus ligoninės intensyvios terapijos skyriuje, kitą dieną buvo perkelta į Vaikų ligoninę Santariškėse. Paaiškėjo, kad dukrytė sąmonę prarado dėl staiga pakilusios aukštos temperatūros. Medikai nustatė viršutinių kvėpavimo takų infekciją.
Tinkama ir laiku suteikta pirmoji pagalba ir vėlesnė medikų priežiūra leido išvengti tragiškų pasekmių. Mergytė šiuo metu jau namuose su savo šeima – siunčia vaikišką šypseną savo gelbėtojams.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
