Toli eiti nereikėjo, čia buvo pilna geranoriškai nusiteikusių gyvūnų, tik jų akys verkė kruvinomis ašaromis.
Pirmas mano pašnekovas buvo meškis – rudas, simpatiškas, kaip iš vaikystės filmukų. Ir būtų viskas nuostabu, tik kad tas meškis sėdėjo tiesiog ant betono, pilko buko betono, nusėto jo paties mėšlu. Mano širdis jau pradėjo keistai plakti ir atsirado kažkoks jaudulys.
Kitas sutiktas bičiulis buvo liūtas, tiksliau, du. Vienas miegojo aukštai virš žemės, kitas braidžiojo žeme. Taip, tikrai braidžiojo, nes purvo buvo iki kelių, nei vienos sausos vietos. Aš vos neapsiverkiau, ačiū Dievui, šalia einantis vaikas sušuko: „Žiūrėkite, jie kaip iš „Madagaskaro“ filmuko.“ Taip, jie kaip iš filmuko, iš lietuviško Madagaskaro.
Toliau kulniuojant teko sutikti tigrines kates, jų ten krūva ir visos jos miega aukštai. Kaip faina, pamaniau, šildosi, bet jos nesišildo – ant žemės tiesiog nėra sausos vietos, tikra pelkė. Katės gyvena pelkėje.
Jau vien su tokiu pavadinimu BBC galėtų išleisti filmą, kaip lietuviai pripratino laukines kates gyventi pelkėje. Taip jos galės išmokti plaukioti ir, ištirpus ledynams, išsigelbėti ir prisitaikyti prie pokyčių.
Na, ir galiausiai kas privertė mano širdį tiesiog plyšti, tai vilkų gauja. Visi jie atrodė tiesiog dvesiantys. Suskaičiavau jų 8, baltus, gražius, tik kaulėtus ir visai nebaisius. Jų betoniniame voljere pilna saulės. Saulės, kuri nesuteikia aksominio įdegio, saulės, kuri juos žudo ir vienintelis pavėsis buvo nuo šalia gulinčio kito vilko...
Ai, visai pamiršau paminėti – betoninėje dykumoje buvo būdos, tiesa, tik 2 būdos...
Aš tikiu, kad kiekvienas turi savo likimą, karmą ar kas ten bebūtų, bet nejaugi šių gyvūnų karma yra nudvėsti ant betoninio mėšlo su vis dar neišblėstančia viltimi akyse? Viltimi, kuri juos verčia lakti, kvėpuoti, gyventi...
Rašydama šitai jaučiuosi keistai, lyg norėdama šaukti, bet lyg ir suprasdama, kad su tuo nieko padaryti negaliu... O gal galiu?.. Ačiū už palaikymą, galbūt šie žodžiai nukeliaus iki tų žmonių, kurie prisidės prie to veiksmais arba bent jau širdimi...
* * *
Klaipėdos zoologijos sodo direktorius Edvardas Legeckas portalui lrytas.lt teigė, jog nenori aiškintis tiems, kurie neišmano šio darbo.
„Jei žmogus po 5 savaičių lietaus nori, kad būtų sausa, jis nė velnio nesupranta. To žmogaus, kuris skundus rašo, labai žemas išprusimas“, – sakė E.Legeckas ir pažymėjo, kad įstaigą nuolat tikrina įvairios komisijos, randa pažeidimų, bet „kas gi dirba be klaidų“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
