Atleiskit, dėl ko jai teikiama ta pagalba? Ar ji sumušta sugyventinio, privertusio ją nužudyt kūdikį? Ar kokia jėga pasauly gali priverst tai padaryt motiną? Gal ji neįgali, be kojų ir be rankų? Be širdies tai jau tikrai!
O kas teikia pagalbą jos likusiems vaikučiams? Kurie galimai net matė, kaip mama pasmaugė jų mažąją sesytę? Vaikams, kurie patyrė namie skurdą, muštynes, girdėjo alkoholikų barnius ir keiksmus. Kas dėjosi jų širdelėse, kur jie gūždavosi naktimis, kur slėpdavosi nuo prasigėrusių mamos draugelių ir jos pačios?
Mes apie tai nesužinosime, nes tokie vaikučiai dar nemoka prabilti apie savo skaudulius ar parašyti laišką prezidentei. Nesiskundžia, o kai nebeiškenčia, nueina į tvartą ir pasikaria, kaip jau yra buvę.
Niekas apie pagalbą tiems vaikams nekalba. Atiduoti dabar kažkokiems globėjams ir tiek žinių. Kad ir geriems žmonėms, bet veikiausiai nepažįstamiems. Ir dabar jau jiems gerai?
Juk vaikai pas mus kaip burokų maišai – numetei šen, po to ten. Et, mažiukai, ko čia galvą sukt, užaugs kur nors. Ir niekas apie juos daugiau negirdės.
Bet apie motiną Liną oi kiek girdėsim! Oi oi, gal jai pogimdyvinė depresija? Oi oi oi, kaip ji kentėjo nuo finansinių problemų! Oi, vieniša jauna bedarbė, taip kabinosi į gyvenimą, vieną kartą net dirbo, bet, oi, kokia nelaiminga, vėl įjunko į taurelę ir darbą metė. Vargšelė!
Ir kokią bausmę ji gaus? Manyčiau, kad turėtų būti nubausta ne tik už kūdikio pasmaugimą, bet ir už likusių vaikų nepakeliamai skausmingą vaikystę bei už jos dešimtmečio sūnelio žūtį dėl nepriežiūros.
Bet už pastarojo mirtį ji nebus baudžiama, nes dar negirdėjau, kad nors viena monstrė motina, savo vaikams vietoj saugios vaikystės iškasusi žarijų duobę, būtų nubausta. Nei ta, kuri neapsaugojo kūdikių, įmestų į šulinį, nei ta, kuri pati gėrė ir atidavė kūdikį augint girtuoklei močiutei, kur jį suvažinėjo išgėręs dėdė.
Tad panelė Lina bus nubausta tik už kūdikio pasmaugimą. Ir bausmės iki gyvos galvos, spėju, negaus. Gal nusipelnys kokių 8 metelių, o gal ir ne. Mat vargšei galėjo būti pogimdyvinė depresija.
Kol kas tik viena moteris buvo nubausta iki gyvos galvos – Alma Bružaitė. Jos depresija niekam nebuvo įdomi, nors ji pati prieš tragediją ieškojo pagalbos pas Kelmės psichiatrę.
Kai paklausiau teisininkų, kodėl kitoms vaikų žudikėms tokios švelnios bausmės, išgirdau atsakymą – čia juk tik kūdikiai, o ten paauginti vaikai buvo. Ar vaikų gyvybės kaina tokia skirtinga, ar galima ją išmatuoti?
Ar ne kraupu, kad Lietuvoje pranešimai apie motinų nužudytus vaikus jau tampa kasdienybe? Truputis pasibaisėjimo ir vėl tyla iki kito karto. Eiga ta pati – kaimynai sakys, kad tokios tragedijos ir tikėjosi, socialiniai darbuotojai dėstys, kad šeimoj viskas buvo tvarkoj.
Amžiną atilsį mūsų neišgelbėtiems kūdikiams. O koks atilsis tiems, kurie dar nenužudyti, bet eina savo sunkų kryžiaus kelią alkoholikų monstrų šeimose? Girtų debilų pradėti, įsčiose alkoholiu nuodyti, nelaukiami gimę, lindynėse augantys. Neužsimerkim, mielieji, jų daug, ir tai dalis mūsų ateinančios kartos. Ką darysim su jais po kokių dešimties metų?
Dejuojam, kad dar turim 3000 vaikų globos namuose. Ak, kokia nelaimė! Bet juk niekas jų taip ir neskuba po šeimas išsidalinti. Užuot lieję krokodilo ašaras, kuo greičiau sukurkime dar 3000 vietų vaikams, kuriuos kuo skubiau reikia gelbėti nuo monstrų tėvų. Bus jie globos namuose ir pamaitinti, ir apkabinti, ir lavinami, kol jiems nieko kito negalim pasiūlyti. Tik neišmeskim jų į gatvę kai sueis aštuoniolika, ir toliau jiems padėkim gyventi, kol subręs.
O kaip gintis nuo monstrių motinų ir apginti kūdikius nuo jų laukiančio pragaro? Yra dar vienas būdas, kurį buvo pasirinkusios Šiaurės šalys, norėdamos sukurti normalią visuomenę. Sterilizuoti alkoholikes motinas, kaip kačiukus gimdančias nežinia kieno vaikus, juos kankinančias, išmėtančias ar nugalabijančias. Sterilizavimo įstatymas Suomijoje panaikintas tik 1970 metais. Buvo jis ir Švedijoje.
Taip ir girdžiu, kokį sukėliau žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą! Genocidas, nacizmas! Taip, nes man vaiko gyvybė ir jo normali vaikystė svarbesnė, nei kokios monstrės vaisingumas!
Niekas tų moterų prievarta nesterilizuotų. Reiktų tik plačiau aiškinti tokią nemokamą medicininę galimybę. Duokis kiek nori su sugyventiniais – nei pastosi, nei per nėštumą tave pykins, nei per skausmus gimdyt, nei kas naktį sugyventiniui miegot trukdys, nei „vaiko teisės“ nervins, nei galvą reikės sukt, kaip tuo benkartu atsikratyt!
Tik pinigėlių už vaikus nebus? Na, gal kokią premiją už pilietiškumą išmokėt.
O tie negimę vaikučiai danguj mums tik padėkotų ir sulauktų savo dienos, kai gimtų jų laukiantiems, mylintiems tėvams.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
