Šiuo metu Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF) vyraujanti įtampa verčia sunerimti visą krepšinio visuomenę. Viešai skelbiama, kad naujuoju Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriu bus paskirtas dabartinis Klaipėdos „Neptūno“ strategas Dainius Adomaitis.
Keista, kad jo oponentui daug krepšinio aikštelėje ir už jos ribų patirties turinčiam Rimui Kurtinaičiui LKF nesuteikė jokio šanso ir net nepasiūlė užimti vyr. trenerio sosto. Būtent R.Kurtinaitį didžioji dalis mūsų šalies krepšinio gerbėjų norėtų matyti vadovaujantį Lietuvos rinktinei.
Kas perims rinktines trenerio vairą iš Jono Kazlausko, paaiškės spalio 25 dieną LKF Vykdomojo komiteto posėdžio metu. Iki jo likus mažiau kaip savaitei iškyla daugiau klausimų, nei galėtų atsakyti tylos siena atsitvėrę LKF vadovai.
Darosi keista, kai kalba sukasi tik apie du būsimuosius kandidatus – D.Adomaitį ir R.Kurtinaitį. O kodėl nepagrįstai pamirštami kiti jau spėję svarių laimėjimų pasiekti Lietuvos krepšinio specialistai?
Kur iš rinktinės trenerių kandidatų sąrašų dingo 2003 m. Europos čempionu kartu su Lietuvos krepšinio rinktine tapęs A.Sireika arba 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas K.Kemzūra? Ar šių pripažintų krepšinio trenerių darbas su rinktine nevertas dar vieno šanso grįžti į rinktinę per švariai vyksiančius vyr. trenerio rinkimus? O galbūt, LKF nuomone, šių trenerių era baigėsi ir atėjo metas vietą užleisti kitiems?..
Jei iš tiesų yra taip, tai natūraliai kyla dar vienas klausimas: kodėl siekiama nepastebėti K.Maksvyčio? Tik dabar pradėta kalbėti apie jį kaip apie galimą kandidatą. Daug svarių laimėjimų šalies ir tarptautinėje krepšinio arenoje pasiekusiam dabartiniam Panevėžio „Lietkabelio“ strategui K.Maksvyčiui nesuteikiamas joks šansas pabandyti tapti Lietuvos rinktinės vairininku.
Ar su Lietuvos jaunimo rinktine šio trenerio iškovoti unikalūs titulai (2008 m. (U-16), 2010 m. (U-18), 2012 m. (U-20) jaunimo komandos tapo Europos čempionėmis, o 2011 m. (U-19) rinktinė tapo pasaulio čempione) bei svarios pergalės su Klaipėdos „Neptūno“ komanda Eurolygos turnyre verčia abejoti kompetencija?
Leiskite paklausti, ar tas pats D.Adomaitis arba į aukštumas šalia rinktinės trenerių štabo keliamas Kauno „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius yra iškovoję daugiau svarių laimėjimų ir turi didesnę patirtį nei A.Sireika, K.Kemzūra arba K.Maksvytis? Akivaizdu, kad ne!
K.Maksvyčio kompetencija ir krepšinio supratimu neleido abejoti dvi jo vadovaujamos „Lietkabelio“ komandos pergalės šio Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato starte. Ne prieš bet ką, o prieš aukštai į rinktinės sostą žvelgiančius D.Adomaitį ir Š.Jasikevičių. Ar tai nėra puikus įrodymas, kad nepelnytai į šoną nustumtas treneris vadovavimo stiliumi ir išsilavinimu gali pergudrauti geresniais laikomus oponentus?
Apmaudu, tačiau varžantis dėl Lietuvos rinktinės vyr. vairininko posto K.Maksvyčiui, kaip ir kitiems krepšinio specialistams, užtrenkiamos durys ir negalima žvilgtelėti net pro rakto skylutę.
K.Maksvytį galima oficialiai laikyti LKL grandams neparankiausiu treneriu istorijoje. Jokiam kitam treneriui Lietuvos istorijoje tiek kartų nėra pavykę nugalėti kur kas didesnį biudžetą turinčių LKL favoritų – „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ klubų.
Per 3 metus, vadovaudamas „Neptūno“ ir „Lietkabelio“ komandoms, K.Maksvytis kauniečius ir vilniečius parklupdė net 10 kartų! Ar tai ne tvirtas įrodymas, kas šis treneris sugebėtų suvaldyti ir Lietuvos krepšinio rinktinę?
Bet geriau palikime šį klausimą atsakyti LKF vadovams, kuriems, matyt, trenerių laimėjimai ir nuopelnai nėra svarbiausias kriterijus renkantis strategą ir kuriems asmeninės ambicijos yra aukščiau už Lietuvos krepšinio interesus bei sirgalių lūkesčius.
Savo poziciją dėl didelį ažiotažą sukėlusių Lietuvos rinktinės trenerio rinkimų gana taikliai išsakė ir LKF garbės prezidentas Vladas Garastas. Jis akcentavo, kad kiekvienas treneris turi pliusų ir minusų, nereikia kalbėti vien apie R.Kurtinaitį, D.Adomaitį.
„Neužmirškime, kad, be jų, dar yra K.Maksvytis, kuris su jaunimo komanda laimėjo daug titulų“, – pabrėžė V.Garastas.
Atviri rinkimai, kuriuose savo kandidatūras su pateikta krepšinio vizija galėtų siūlyti visi Lietuvos krepšinio specialistai, padėtų atsakyti į daugelį šiuo metu mus dominančių klausimų. O kol kas jų daugiau nei atsakymų.
Kas stovi už be kovos į rinktinės postą paskirto D.Adomaičio nugaros – LKF prezidentas Arvydas Sabonis, generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, buvęs Lietuvos rinktinės treneris Jonas Kazlauskas ar dar kas, ne taip svarbu žinant, kad rinkimų dieną vyks šališki naujojo trenerio rinkimai ir savo pozicijos bei ateities vizijos negalės pristatyti kiti, į rinktinės trenerio vietą galintys pretenduoti asmenys...
Ankstesniuose Lietuvos rinktinės vyr. trenerio rinkimuose, LKF vadovaujant V.Garastui, Trenerių asociacija iš anksto apsvarstydavo keletą kandidatūrų, o dabar tokios tvarkos buvo atsisakyta, paslaptingai iškeliant vieno žmogaus kandidatūrą.
Ar mano bendravardis D.Adomaitis yra ir ar bus tinkamas vadovauti rinktinei, parodys laikas, tačiau trenerio paskyrimas vadovauti rinktinei be jokio konkurso, nesuteikiant kitiems šalies krepšinio specialistams šanso, kvepia klastote, kurios krepšinio gerbėjai niekaip nepripažins.
O kaip jūs manote, kas atsitiks, jei rinktinės postą be kovos suteikus D.Adomaičiui jo vadovaujama rinktinė patirs kelis pralaimėjimus, kaip į tai reaguos krepšinio visuomenė, sirgaliai? Ogi atsakymas aiškus – LKF parinktas rinktinės treneris paprasčiausiai būtų maišomas su žemėmis ir nušvilptas. O tuomet didelis akmuo, žinoma, kristų į LKF daržą, kuriame, kaip matome, kol kas užaugo tik vienas rinktinei tinkamas vadovauti treneris.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
