Pati esu studentė ir baigdama mokyklą užtikrintai žinojau, kokius mokslus noriu baigti po jos. Bet toks užtikrintumas ir žinojimas, ko noriu tarp mano bendraamžių nebuvo dažnas. Vieni norėjo studijuoti aukštojoje, tik nežinojo, kokią sritį pasirinkti, kiti iškart norėjo tik dirbti.
Pastarųjų vis daugiau. Ir tai blogai, nes kiekvienam žmogui gyvenime anksčiau ar vėliau prireikia aukštojo išsilavinimo įrodymo. Negali žinoti, kam ateityje teks parodyti diplomą.
Sėkmingai baigusi pirmus metus universitete, susitikau kelis savo senus draugus, kurie nestojo į aukštąjį mokslą. Paklaususi, kaip sekasi ir kokia veikla užsiima, abu atsakė, jog dirba samdomą darbą statybų įmonėje ir bent kelis metus neketina niekur mokytis.
Kažkodėl jie mano, kad neverta mokytis ir kažko siekti, kai gali nugyventi gyvenimą dirbdamas įvairius darbus ir orientuotis tik į atlygį. Nes kam tas asmenybės tobulėjimas ar karjeros siekimas.
Pažįstu vieną vaikiną, kuris net nebaigė vidurinės, nes nusprendė, kad eis dirbti. Dirba autoservise ir nesiskundžia. Darbas patinka, atlygis irgi, todėl iki šiol jam nėra net minties apie vidurinės baigimą, ką jau kalbėti apie aukštąją.
Tai tik įrodo, kad žmogus yra pats atsakingas už savo ateitį. Tik kiekvienas jaunas žmogus tą atsakomybę suvokia skirtingai. Deja, vis dažniau jaunas žmogus pastangas įgyti aukštąjį išsilavinimą iškeičia į darbą, kuris nereikalauja diplomo.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
