„Batų kalne“ yra tvarka, kad lentynose sudėti tik dešinės kojos batai. Išsirinkęs norimą modelį, savo batą dedi į specialią vietą, atėjusi darbuotoja visus susirenka, keliauja į sandėlį. Po kurio laiko parneša dėžutėse batų poras, sudeda jas į tam skirtą lentyną, kur jau būriuojasi pirkėjai. Ten jie susirenka dėžutes su savo pasirinktais batais, juos matuojasi ir perka arba ne.
Stoviu eilėje, laukiu. Mano batas paimtas ir iškeliavo ieškoti poros. Pardavėja neša po kelias dėžutes, jas visas išdėlioja ant prekystalio, kad laukiantieji pamatytų ir pasiimtų – kas matuotis, kas pirkti.
Žmonių daug, prekystalis apgultas. Apačioje – lentynos, į kurias batai perkeliami, jei klientas vėluoja pasiimti ar nesulaukia eilės.
Pasibaisėjau pirkėjų elgesiu – stumdosi, kovoja alkūnėmis, griebia batus, braudamiesi vieni per kitus. Kaip kokie skėriai! Atrodo, kad vyksta kažkokios varžybos, lyg būtų duota minutė pasiimti batus, o nespėjus dėžės bus išneštos, pirkėjai išvaromi iš parduotuvės.
Vienas solidžiai, tvarkingai atrodantis pagyvenęs vyriškis, vos darbuotojai atnešus kelias dėžutes, kurios – atviros, be dangtelių, sudėtos viena ant kitos, nespėjus išrikiuoti ant prekystalio, griebė apatinę, viršutinė virto, ten buvę batai iškrito ir nusirideno. O vyriškiui nė motais, alkūnėmis nusiyrė matuotis.
Pardavėja pritūpė rinkti išmėtytų batų, o kita pirkėja šnypščiančiu tonu ėmė reikalauti: „Aš paprašiau, kad man atneštų antrą batą, ir atnešė, va, vienas 39 dydžio, kitas 40 dydžio, kas čia per nesąmonė? Atneškite batą kaip pridera!“
Trečia moteris piktinasi, kad neva buvo atsidėjusi sau batų porą, o dabar jos nėra, kaip taip gali būti, pajunkite visą parduotuvės personalą, turite man surasti batus!
Gaila buvo žiūrėti į salės darbuotoją. Atrodė, kad mergina tuoj apsiverks, išsigandusiomis akimis žiūrėdama į viena per kitą rėkiančias moteris, rankose spausdama surinktus išmėtytus batus... Laimei, pribėgo kita pardavėja, kuri atnešė reikiamą bato dydį šnypštusiai moteriai ir nusivedė antrąją pirkėją ieškoti jos atidėtos poros.
Mieli žmonės, ar jums atrodo, kad viena pardavėja turi sugebėti vienu metu išgirsti visus nepatenkintus pirkėjus, kurių kiekvienas įsitikinęs, kad jam turi būti teikiama pirmenybė? Kodėl negalima ramiai palaukti savo dėžutės ir ją pasiimti nelipant per galvas ir nesistumdant? Negi taip sudėtinga savo pretenzijas ar pageidavimus išsakyti darbuotojui, kuris tuo metu yra laisvesnis?
Pardavėjos dirba savo sunkų darbą kiek įmanoma geriau, stengiasi, bėgioja, skuba. Būkime supratingesni, kantresni, padėkokime, nusišypsokime. Ar turite teisę reikalauti iš personalo nepriekaištingo aptarnavimo, šypsenos, paslaugumo, atidumo, kai patys elgiatės kaip gyvulių banda?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
