Tikiuosi, jog šis pasakojimas bus išgirstas ir daugelio tėvų, kurie veda savo atžalas į šią mokyklą.
Praeitą ketvirtadienį mokykloje užsidegė elektros skydinė, tuo metu vyko pamoka. Ėmė mirksėti lempos, tada pasigirdo mokykloje sirena, kuri įspėja apie pavojų.
Absurdiška, tačiau mes likome kabinetuose ir toliau sprendėme užduotis. Pasibaigus pamokai, visi išėjome iš kabinetų ir buvome priblokšti smarvės, tvyrančios trečiame aukšte.
Mokytojos visiems liepė eiti į klases, mes su klasioke išėjome į lauką, nes tos smarvės nebuvo įmanoma pakelti.
Nuskambėjus skambučiui, nuėjome į pamoką. Paklausiau mokytojos, ar mes privalome sėdėti pamokoje. Ji atsakė: „Taip, direktoriaus įsakymas niekam nepalikti mokyklos“. Nors visuose aukštuose klaikiai smirdėjo, nebuvo elektros.
Mokykla buvo vėdinama, tačiau ar tai yra normalu, kad mokiniai esant tokiai situacijai turi sėdėti klasėse?
Kauno Kovo 11-osios gimnazija garsėja kaip tolerantiška mokykla – čia turime klases, skirtas specialiųjų poreikių mokiniams ir šie puikiai prisitaiko mokykloje, jų niekas neskriaudžia.
Tačiau kas vyksta pačiose klasėse? Patyčios prieš mano seserį tęsiasi nuo pat mokslo metų pradžios. Aš ir tėvai daug kartų esame dėl to kalbėjęsi tiek su jų klasės auklėtoja, tiek su socialine darbuotoja.
Kuo tai baigiasi kiekvieną kartą? Auklėtoja tam besityčiojančiam berniukui pagrasina policija, o socialinė darbuotoja arba švelniai pasikalba su tuo vaiku, arba sako, jog mes per daug sutirštiname spalvas. Arba tai – mano sesers kaltė.
O ji mokykloje susiduria ne tik su psichologiniu, bet ir fiziniu smurtu – seserį ne kartą žnaibė, spardė į kojas. Į visa tai nėra reaguojama.
Tačiau baisiausia buvo tada, kai sesuo papasakojo apie tai, kas dedasi klasėje pamokų metu. Sesuo pasakojo, kad klasiokės prie visų bučiuojasi su liežuviais, liečia viena kitos krūtis. Kol nemato mokytojos, telefone žiūri pornografiją.
Visa tai išgirdusi pašiurpau, kitą dieną iš karto nulėkiau viską papasakoti socialinei darbuotojai, kad ji pakalbėtų su tų mergaičių tėvais.
Papasakojus viską, ką išgirdau iš sesės, socialinė darbuotoja pradėjo prieštarauti, jog tai nebūtinai vyksta. Tačiau aš atkakliai prašiau jos viską išsiaiškinti. Ji pažadėjo paklausti tų mergaičių ar tikrai taip vyksta.
Argi tai ne absurdas? Ką daryti tokioje situacijoje, kai mokykla turi užtikrinti mokinio saugumą, ypatingai specialiųjų poreikių vaikams, bet to visiškai nedaro. Atvirkščiai, tik sukelia stresą mokiniams ir jų tėvams.
***
Kauno Kovo 11-osios gimnazijos direktorius Stanislovas Milašius komentavo, kad praėjusį ketvirtadienį, apie 9.50 val. gimnazijos elektros skydinėje įvyko trumpas elektros jungimas.
„Įvertinus situaciją buvo išjungtas elektros tiekimas, iškviesti elektros tinklų specialistai. Mokiniai ir mokytojai buvo paprašyti likti klasėse, tuo metu buvo vėdinami koridoriai.
Įvykis buvo kontroliuojamas, į visuomenės sveikatos specialistę niekas nesikreipė, pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai nebuvo.
Informacijos dėl galimai pamokose nepadoriai besielgiančių moksleivių ir fizinių bei psichologinių patyčių nebuvo gauta.
Praėjusį penktadienį, pamokų pabaigoje vienos mergaitės sesuo kreipėsi į socialinę pedagogę dėl galimo nepadoraus moksleivių elgesio per pertraukas.
Pirmadienį prieš pamokas socialinė pedagogė ir klasės auklėtoja pasikalbėjo su galimai nepadoriai besielgiančiomis mergaitėmis ir jų tėvais.
Įtarimai nepasitvirtino, bet mergaičių elgesys laikinai yra stebimas.
Apie anksčiau galimas vykusias patyčias socialinė pedagogė taip pat buvo informuota. Pagal Olweus patyčių prevencijos programos reikalavimus buvo pasikalbėta su abiem moksleiviais ir jų tėvais.
Po to buvo stebimas moksleivių elgesys, bet įtarimai nepasitvirtino“, – komentavo Kauno Kovo 11-osios gimnazijos direktorius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
