Jau prieš keliolika metų viename jaunimui skirtame žurnale buvo aprašytas tyrimas, kai žurnalistė su paslėpta garso įrašymo įranga sudalyvavo pokalbyje dėl darbo ir K.Pūkas atviru tekstu nušvietė merginai jos būsimas pareigas ir prievoles, į kurias įėjo ir visapusiškas vadovo asmeninių poreikių tenkinimas.
Taip pat buvo paaiškinta, kokia didelė garbė yra dirbti jam, visų gerbiamam verslininkui, ir kiek daug yra merginų, trokštančių tokios galimybės.
Kaip supratau, yra ne viena mergina, kuri atėjo pas jį į darbo pokalbį ir vietoje normalaus, dalykiško darbo pareigų ir lūkesčių aptarimo išgirdo tokias sveiku protu nesuvokiamas sąlygas ir reikalavimus, po kurių norisi skuosti namo ir nusiprausti po dušu, nes jautiesi šlykščiai pažeminta.
Tik niekaip negaliu suprasti tų moterų, kurios apie tai iki šiol tylėjo. Kodėl? Saugojo savo orumą? Bet tylėdamos uždegė žalią šviesą kitoms patirti tą patį. Kas žino, kiek jų per tiek laiko buvo traumuotų ir pažemintų?
Šiam veikėjui užtenka įžūlumo nepagarbiai atsiliepti apie merginas, liudijančias apie patirtą košmarą – šušaros, barakudos, pasakorės, klubinės mergaitės. Tai parodo jo požiūrį į pavaldinius ir apie moteris apskritai.
Ir dar drįsta teigti, kad tokiu būdu gali būti bandoma jam pakenkti už tai, kad jis neva daug metų kovoja su korupcija, politiniu klanu ir sistema.
Dievaži, pone Kęstuti, na nelaikykite žmonių kvailiais. Keturios iširusios santuokos...
Žiūriu į straipsnio herojaus nuotrauką ir negaliu atsistebėti – negi toks didžiulis vyrų deficitas Lietuvoje, kad moterys tokios aklos? Nejau pinigai yra pakankamas argumentas?
Moterims siūlyčiau išlaikyti savigarbą ir geriau jau gatves šluoti ir indus mazgoti...
Esu labai dėkinga toms merginoms, kurios netyli. Prabilti reikia nemažai drąsos, nes visada atsiras smerkiančių ir ieškančių kaltės tavyje, tas iškreiptas moters kaltinimas mūsuose dar labai gajus: „Gal sijonas per trumpas buvo, gal makiažas per ryškus, o ko važiavo į namus, kodėl ėjo į tą Seimo viešbutį?“
Žmonės, atsikvošėkite – mergina ieškojo darbo pagal savo kompetencijas, ir ji lieka kalta, kad nesutiko būti paklode ir kalta, kad apie tai prabilo garsiai?
Ačiū ir politikams, ir visuomenės veikėjams, kurie netyli ir pasisako, kurie neleidžia nuslopinti kilusio ažiotažo dėl šio gėdingo elgesio, kuris tęsiasi metai iš metų.
Tokie veikėjai morališkai neturi teisės dirbti jokioje valstybinėje institucijoje. Laikas teisinėmis priemonėmis išrauti šią piktžolę visiems laikams.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
