Svečiai ir laidos vedėja atrodė išties neblogai ir džiūgavo, kad parduotuvėje „iš antrų rankų“ galima nuo galvos iki kojų apsirengti už 20–30 eurų.
Mane tai gerokai užkabino. Nesupratau, ko taip džiaugtis. Ši suma tikrai nepasirodė maža, ypač palyginus su kažkada buvusiomis dėvėtų drabužių kainomis.
Viliodavo turgeliai
Esu patyrusi „skudurynų“ vilkė, nestandartinės figūros, vešli moteris. Tikrai ne Coliukė, o rengtis mėgstu gražiai ir patogiai. Kartais tenka rodyti tikrus išradingumo stebuklus, kad galėtum papildyti savo garderobą gražiais, jaunatviškais ir kiek įmanoma kokybiškesniais drabužiais, o ne beformiais seilių plonumo skudurais už kuriuos tenka pakloti ne vieną dešimtį eurų. Turiu pasakyti, kad uždirbu ne tiek daug, auginu du vaikus, tad kainos klausimas man taip pat ne paskutinėje vietoje.
Mėgau pasirausti dėvėtų drabužių parduotuvėse, tikrai neatrodžiau prasčiau nei kiti, bet galiu pasakyti vieną dalyką – šiais laikais dėvėtų drabužių kainos prasilenkia su realybe, o pasiūla suprastėjo, kad geriau apsimoka pirkti naujus drabužius.
Žinojau, kad Lietuvoje kainos prasilenkia su realybe, bet savaitgalį dar kartą įsitikinau, kad visos ribos jau peržengtos. Ir ne tik Vilniuje. Pasirodo, provincijoje ne ką geriau, jei ne dar blogiau.
Su reikalais atvažiavau į savo tėviškę rytų Lietuvoje, į vieną rajono centrą. Kadangi turėjau pakankamai laiko nusprendžiau užsukti į vietinį turgelį, kur susirenka pardavėjai prekiaujantys dėvėtais drabužiais.
Pribloškė naujos kainos
Taigi, einu per palapines, žiūriu drabužius. Turiu pasakyti, kad išsyk krito į akis vienas dalykas – turgelyje pasirinkimas gerokai suprastėjęs, apie buvusią gausybė galima tik pasvajoti.
Šiek tiek nusivyliau, bet nusprendžiau nepasiduoti. Kas ieško, tas tikrai suras! Pagaliau pamačiau ant pakabos suknelę. Tiesą sakant, neypatingą – paprasta pilko trikotažo, trumpomis rankovėmis, iš vieno šono šiek tiek „pasiburbuliavusi“, į darbą su tokia nenueisi, bet jaukiai tampyti namuose tikrai būtų pats tas.
Pasiėmiau, nunešiau pardavėjai (kainų niekur nėra) ir paklausiau, kiek nori už šitą suknelę. Kai išgirdau atsakymą, pradėjau kvatotis balsu.
„12 eurų?!“ – perklausiau, ar man nepasigirdo. Bet pardavėja patvirtino: „Taip, tikrai 12 eurų!“ Be žodžių nunešiau, pakabinau atgal ir nuėjau. Tiesą sakant, tokios, suknelės nebūčiau pirkusi net jei prašytų 12 litų, ką jau kalbėti apie pardavėjos užgiedotą sumą.
Ne per seniausiai iš vienos internetinės parduotuvės Lietuvoje parsisiunčiau suknelę. Su pristatymu mokėjau apie 30 eurų, bet suknelė išties puiki – gera sudėtis, graži spalva, nauja ir su pristatymu iki pat durų. Dėviu į darbą, ne kartą skalbiau ir tikrai dėvėsiu dar ne vieną sezoną.
O čia – už skudurą, tinkamą nebent trintis ant sofos, prašo tokios sumos!
Įdomumo dėlei pasiklausinėjau, kiek kainuoja kiti drabužiai ir likau apakusi: trikotažiniai, beje, gerokai nudėvėti treningai berniukui – 4 eurai (Gariūnuose nauji kainuoja 6). Paprasta palaidinė – 7 eurai. Trikotažo marškinėliai berniukui – 5 eurai. Medvilninė suknelė mergaitei – 7 eurai. Aptrinti kedai, kurių nebūčiau veltui ėmusi – 10 eurų!
Už baisius, bedieviškai sudėvėtus, dėmėtus ir suplyšusius skudurus, kokie anksčiau eidavo po 1 litą, dabar ramia sąžine prašoma 1 euro. Per brangu net pirkti kaip grindų skudurą!
Pigiau – iš užsienio
Bet pribaigė mane ne drabužiai, o žaislai. Jauna pora prekiavo naudotais žaislais ir visokiomis smulkmenomis, priėjau tik pasižvalgyti, dar tiek nenusigyvenau, kad pirkčiau vaikams naudotus žaislus. Priėjusi pamačiau „Monster high“ serijos lėlę, be pakuotės ir be drabužių.
Esu dovanojusi tokią dukrai Kalėdoms, tiesa su nuolaida, tai puikiai žinau, kiek jos kainuoja. Pirkau naują, supakuotą, su drabužiais kainavo apie 20 eurų. Žinoma dar nuolaida...
Įdomumo dėlei paklausiau, kiek už ją prašo ir išgirdau – 15 eurų! Nesusilaikiau ir paklausiau, iš kur jie gauna tokias kainas ir ar žino, kiek kainuoja tokia nauja lėlė prekybos centre, bet buvau grubiai nuvyta šalin – nenori nepirk.
Man pasidarė nežmoniškai gaila provincijoje gyvenančių moterų. Mes galim nors į „Humaną“ nueiti. Nors, tiesą sakant, kai nauja kolekcija, toje parduotuvėje nesilankau – kainos taip pat „kandžiojasi“, o asortimentas suprastėjęs...
Dabar kur kas protingiau ir pigiau pirkti naujus rūbus, jei tik žinai kur. Palyginimui noriu parašyti – jau kuris laikas susimetę su draugėmis darom bendrus užsakymus iš Jungtinės Karalystės išparduotuvių. Žinoma, drabužio nepasimatuosi, bet apsigauti ir parsisiųsti rūbą, kuris netiko, išpuolė vos du ar tris kartus. Ir tada nelikau nuskriausta – už tą pačią kainą perpardaviau kolegėms.
Paskutinį kartą užsisakiau porą patogių džinsų, ketverias palaidines ir sportinius batelius. Visi drabužiai tiko kaip nulieti, kokybė taip pat nenuvylė. Praktiškai apsirengiau nuo galvos iki kojų ir su siuntimu už viską sumokėjau... 46 eurus.
Manau su tokiomis kainomis teks visam laikui pamiršti apie dėvėtus drabužius. Tiesiog neapsimoka. O dėvėtų drabužių prekeiviams siūlau – apsilankykit kada nors parduotuvėse. Pažiūrėkit naujų daiktų ir drabužių kainas, gal nusileisit ant žemės. Būtų labai sveika.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
