Pasiektas dugnas?
Betrūko dar pasidalinti „faktais“ apie gėjų nešiojamas ligas, kad mokiniai vienalyčių santykių bijotų fiziškai. Lietuvoje ir taip klesti homofobija, neapykanta homoseksualams. Seime iki šiol stringa partnerystės įteisinimas, įstatymu net ribojama viešoji informacija apie gėjų normalumą.
Vyresnieji tai laiko normaliu dalyku, o jaunimas ne taip ir greitai perima europietiškas vertybes. Tačiau tuo nereikia stebėtis, jeigu homofobijos XXI amžiuje Lietuvoje vis dar mokoma ir mokyklose. Gal man tik atrodo, bet pastaruoju metu homofobija Lietuvoje siekia įgyti solidumo: jos skleidėjai šiandien vaikšto su kostiumais, rašo dalykiškai skambančius straipsnius ir net leidžia iš pažiūros mokslines knygas.
Klausydamas Telšių gimnazijos mokytojos komentarų žiniose, o ypač išgirdęs apie mokinių ir tėvų renkamus parašus bei rengiamą piketą už mokytojos išsauojimą darbe, suprantu, kad pasiekėme dugną ir turime atsakingiau žiūrėti, kas kalbama ir leidžiama Lietuvoje šia tema. Todėl manau, kad privalau pasidalinti mintimis apie dar vieną įvykį.
Dėmesį patraukė knyga
Neseniai viename iš didžiųjų Lietuvos knygynų naršant medicinos knygų skyrių už akių užkliuvo netikėta prekė – knyga „Kaip gėjai tampa norma“. Nustebau, nes knygos žanras ir tema nepritapo prie asortimento.
Nejaugi homoseksualumas mūsų knygynuose dar laikomas medicinine problema? Nors autorius Robertas Reilly man nebuvo girdėtas, tačiau ant knygos nugarėlės esančių itin palankių atsiliepimų autoriai buvo puikiai žinomi ir palyginti šviesūs visuomenės veikėjai.
Perskaitęs knygą galiu pasakyti, kad pirmasis įspūdis buvo kuo teisingiausias. Knygos esmė – įrodinėjimas, jog homoseksualumo moralinis pateisinimas ir prilyginimas heteroseksualams yra nepagrįsta, klaidinga ir žalinga seksualinės revoliucijos tąsa. Aiškinama, kad iki gėjų pripažinimo lygiateisiais piliečiais (autorius, aišku, to taip nevadina) atvedė abortų įteisinimas, kontracepcijos mąsinis paplitimas, legalizuotos skyrybos ir t.t.
Bauginama, jog homoseksualumo pripažinimas normaliu elgesiu neišvengiamai veda link visiško visuomenės moralinio suirimo. Homoseksualumas knygoje ne tik atvirai vadinamas blogiu, bet ir apibūdinamas kaip mistinei „žmogaus prigimčiai“ (grindžiamai neva Platonu ir Aristoteliu) prieštaraujantis reiškinys.
Tas, kuris drįsta „savivaliauti“ ir pats nusibrėžti gyvenimo tikslus, nesuderinamus su „dieviškais“ reprodukcijos reikalavimais, vaizduojamas kaip amoralus aistrų vergas.
Nors knygos autorius, kiek googlinau, yra buvęs komunizmą nugalėjusių prezidentų Ronaldo Reagano ir Džordžo Bušo vyresniojo patarėjas ir vis dar įtakingas JAV nacionalinio saugumo ekspertas, jo knyga – tikras vadovėlis, kaip sofistikuotai reikšti viduramžiškai ar sovietiškai siaurą mąstymą ir nepakantumą.
Ir taip per plačiai kartoju knygoje dėstomus paistalus. Tokio tamsaus mąstymo Lietuvoje ir dabar pilna bažnyčiose, turguose ir kaimo užstalėse. Kodėl turime tai skaityti įvilktą į pseudomokslinį rūbą ir parduotuvių lentynose?
Ar leidėjai tikrai siūlo tik tokį, itin proletarišką spaudos asortimentą? Ši knyga yra tarsi vilkas avies kailyje. Ji parašyta nepriekaištingu mokslišku stiliumi, su šaltiniais į įvairiausius, galima lažintis, jog religiškai motyvuotus ir finansuotus tyrimus. Tačiau jos skelbiama žinia yra akivaizdus bandymas XXI amžiaus požiūrį į seksualumą sugrąžinti prie XIX amžiaus fundamentalizmo.
Ši knyga visų pirmą yra skirta džiūgavusiems po pernykštės Orlando tragedijos ir besiplūdusiems grasinimais prieš „Baltic Pride 2016“ eitynes; tiems, kurie eitynių metu liguistais balsais baubė Katedros aikštėje ir kvietė „išstoti iš pederastų sąjungos“; tiems gražuliams ir adomėnams, kurie seksualinį nacizmą yra pasiruošę ginti tiek iš Seimo tribūnos, tiek ir gatvinio pilietinio chuliganizmo formomis.
Aišku viena. Ne tik knygynuose, bet ir prekybos centruose ši knyga parduodama ne veltui – čia žymiai didesnė tikimybė, jog ji pasieks tikslinę auditoriją, kuri specifiniuose knygynuose lankosi retai. Prabėgus 27 nepriklausomybės ir integracijos į Vakarus metams vis dar tenka ginti individo apsisprendimo laisvę nuo agresyvios minios.
Keista, kodėl niekas nekelia tokios knygos draudimo klausimo. Kur žiūri šiaip aktyvi Lietuvos gėjų lyga, Tolerantiško jaunimo asociacija, Įvairovės namai? Puikiai žinome, kaip ryžtingai prieš kelerius metus iš prekybos buvo išimta toleranciją skatinanti ir akiratį išplečianti pasakų vaikams knyga „Gintarinė širdis“. Tada ji buvo uždrausta vien dėl to, jog pasakojamos homoseksualios meilės istorijos.
Panašu, kad gyvename valstybėje, kuri cenzūruoja pažangų požiūrį, tačiau leidžia nevaržomai siautėti homofobijos skleidėjams.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
